Slaugytojo vaidmuo atliekant kalbos tyrimą

Kalbos tyrimas - tai tyrimas, kuriuo siekiama ištirti žmogaus artikuliacinio aparato būklę, garsų tarimą, fonemine klausą, žodyną, gramatinės kalbos sandaros susiformavimo lygį, sugebėjimą rišliai pasakoti, skaitymo bei rašymo mokėjimą bei įgūdžius. Prieš pradedant kalbos tyrimą, pagal galimybes surenkami duomenys apie asmens kalbos vystymąsi ir išsiaiškinama, kada jis pradėjo tarti pirmuosius žodžius, sakinius, ar turėjo kalbos vystymosi problemų, ar yra anksčiau kreipesis į logopedą, kokia asmens kalbinė aplinka, ar normali jo fizinė klausa. Kalbos tyrimą atlieka specialistai logopedai, prie kurių prisideda slaugytojos paruošiant pacientą tyrimui, supažindinimui su tyrimo atlikimo seka ir pagalba tyriamąjam. Kalbėjimo sutrikimas – tai santykinai nuolatinis nukrypimas nuo priimtų kalbėjimo, kalbos ir bendravimo normų. Šios grupės sutrikimams būdinga: kalbėjimas ir bendravimas neatitinka vaiko amžiaus, juos lemia periferinio kalbėjimo aparato bei centrinės nervų sistemos pažeidimai ar funkciniai sutrikimai, yra stabilūs ir savaime neišnyksta, kalbos ir komunikacijos sutrikimai gali nulemti mokymosi sutrikimus, neigiamai veikia asmenybę. Pagrindinė slaugytojo pareiga - pagalba žmonėms, kuriems reikalinga slauga. Slaugytojas, teikdamas paslaugas, kuria aplinką, užtikrinančią pagarbą individo vertybėms, papročiams bei dvasiniams įsitikinimams. Slaugytojas užtikrina asmeninės informacijos konfidencialumą ir vadovaujasi profesine kompetencija bei teise dalintis tokia informacija. Slaugytojo pareiga - visuomenės sveikatos poreikių tenkinimas. Slaugytojas prisideda prie sveikatos stiprinimo, padeda susitaikyti su negalia ar palengvina kančias. Teikdamas slaugos paslaugas, slaugytojas savo elgesiu formuoja profesijos įvaizdį visuomenėje. Slaugytojas privalo paruošti pacientą, supažindinti jį su tyrimo seka ir kaip bus atliekamas tyrimas.