Karpių auginimas lietuvoje

Žuvininkystė – svarbi ūkininkavimo šaka, apimanti ne tik karpių auginimą, priežiūrą, veisimą, mitybą, bet ir nuoseklų jų maitinimą, augimo priežiūros, sveikatos rūpinimosi ir palankių sąlygų kūrimo darbai. Norint rimtai pradėti žuvininkystę nepakanka nusipirkti mailiaus ir jį paleisti į bet kokį vandens telkinį ir leisti augti jiems taip kaip leis sąlygos, kurios bus tvenkinyje. Dažniausiai žvejai, nežino kokių priemonių reikia imtis, ar kokios turėtų būti taikomos, norint išauginti sveiką, gražią žuvį.

Kaip aptarsime vėliau, pirmiausia nereikia skubėti pirkti žuvų, pats svarbiausia principas, sukurti palankias sąlygas joms gyventi, veistis ir maitintis. Negalima į tvenkinį prileisti per daug žuvies, reikalinga žinoti normas. Jei tvenkinyje bus per daug žuvies, joms ims trūkti oro ir jos žus.

Šiame darbe bus aptariami esminiai dalykai, kurie net ir pradžiamoksliui karpių augintojui bus naudingi, čia bus aprašoma ne tik pačių žvejų bet ir mano įgyta patirtis auginant Artūro Minioto ūkyje žuvis. Aptarsime esminius karpių maitinimo būdus,- kiek kartų į dieną, kokiais pašarais ir papildais galima maitinti žuvis ir kokių produktų joms geriau nesiūlyti visai. Sužinsime kokios karpių veislės ir rūšys dominuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Susipažinsime su esminėmis karpių šėryklų vietomis ir svarbiausia sužinosime kokius patarimus duoda patyrę žvejai, kurie turi ne vienerių metų patirtį ir žino, kaip pradėti auginti karpius, kad šios žuvys jaustųsi gerai gyvenamoje terpėje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti karpių auginimo ypatumus – mityba, šėryklos, priežiūra.
2. Apibūdinti Lietuvoje auginamas karpių veisles.
3. Apibendrinti Karpynų veiklą ir sužinoti jų trūkumus, bei privalumus auginant karpius maistinę vertę didinančiais pašarais ir papildais.