Darbo užmokesčio sistemos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Straipsnyje rašoma apie Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo užmokesčio sistemas. Apibendrinama darbo užmokesčio sąvoka, aptariami taikytinos teisės ypatumai Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo užmokesčio sistemose. Taip pat straipsnyje nagrinėjami statistiniai duomenys, lyginami darbo užmokesčiai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Daugeliui žmonių darbas yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis ir vienas iš pagrindinių gyvenimo sričių, kurios užtikrina gyvenimo kokybę. Todėl darbuotojas nori jausti pasitenkinimą savo darbu, jį suderinti su asmeniniais interesais, pomėgiais, asmenybės savybėmis ir pan. Tie, kurie mėgsta savo darbą ir pasineria į jį beatodairiškai, tikisi gauti savęs vertą atlyginimą, kuris užtikrintų dar didesnį susidomėjimą ir motyvaciją darbui, o kurie nejaučia pasitenkinimo darbu, žinoma, pirmiausia dėmesį kreipia į darbo užmokestį, kuris ir yra pagrindinė varomoji jėga. Nors darbo užmokestis nėra būtinoji sutarties sąlyga, tačiau šalys privalo susitarti dėl taikomų apmokėjimų sąlygų, tai padaryti padeda vadovaujantis tarptautiniais standartais. Norint „mušti“ ne tik į vienus vartus (tik darbdavio ar tik darbuotojo), pirmiausia būtina užtikrinti teisę į teisingą darbo apmokėjimą. Darbo užmokesčiui įtakos turi daug veiksnių: teisinio reguliavimo metodai, įvairios sistemos, minimalūs darbo užmokesčio dydžiai, darbo užmokesčio paskirtis, funkcijos ir pan. Visame pasaulyje yra nuolat aptarinėjamos darbo užmokesčio sistemos, nuolat yra diskutuojama minimalaus darbo užmokesčio klausimais, neretai aptarinėjami darbo užmokesčio dydžiai. Šiuo metu ši tema yra ypatingai aktuali, nes šiuo laikotarpiu visame pasaulyje per kelerius ekonominės krizės metus darbo užmokesčio klausimai ypač paaštrėjo.