Darbo teisė Europos Sąjungoje

ĮVADAS

Europos Sąjunga (toliau – ES) – tai ekonominė ir politinė bendrija, kurią sudaro 27 demokratinės Europos šalys. ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis (toliau – EB):

• 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija,
• 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija.
• 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas

Europos Bendrija oficialiai tapo Europos Sąjunga po 1993 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Mastrichto sutartis. Europos Sąjunga pakeitė nuo 1958 m. egzistavusią Europos Bendriją ir perėmė visas jos teises bei pareigas. . Taigi įstojanti į Europos Sąjungą trečioji valstybė tampa valstybe nare ir prisiima visas valstybės narės teises ir pareigas, todėl ES sutarčių nuostatos bei jų įsteigtų institucijų priimti teisės aktai naujoje valstybėje narėje įsigalioja ir pradedami taikyti nuo įsto­jimo dienos. Europos Sąjungoje vykstantys integracijos procesai veikia daugelį nacionalinių teisės šakų. Viena jų – darbo teisė, kurios nor­mos reguliuoja darbo santykius ir glaudžiai su jais susijusius visuomeninius santykius. Europos Sąjungoje šiandien galioja daug įvairių teisės normų, kurios vienaip ar kitaip reguliuoja visuo­meninius darbo santykius valstybėse narėse. Įsigalio­jus Stojimo sutarčiai, EB sutartyje įtvirtintos tiesioginio veikimo ir taikymo darbo teisės normos, kaip ir tarptautinių sutarčių normos, tiesiogiai veikia ir yra taikomos įstojusiai valstybei į ES, bei įgyja viršenybę prieš jos nacionalinę teisę.

Uždaviniai:

1. Atskleisti direktyvos ir reglamento sampratą.
2. Apžvelgti Es darbo teisės normas.
3. Išanalizuoti kokios darbuotojo laisvo judėjimo sąlygos ES.