Potrauminis streso sutrikimas

Dauguma žmonių bėdų, nelaimių yra suprantamos kaip reakcija į pernelyg didelį, kraštutinį stresą. Yra įprasta, kad tokios traumos, kaip skyrybos ar darbo netekimas, gali sukelti depresiją. Tačiau ne visi žmonės, kurie atsiduria tokiose situacijos puola būtent į ją.

Yra tokių žmonių grupė, kurie yra patyrę žymiai kraštutiniškesnių, t.y. skausmingesnių, atvejų, tokių kaip ekonominė krizė, gamtos sukeltos katastrofos (uraganai, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimas), psichologinis ar fizinis smurtas, bei karai, teoristiniai išpuoliai, gaisrai. Taigi, tokie atvejai gali sukelti potrauminio streso sutrikimą.

Traumą, kuri visiškai žmogų priverčia susidurti su jų egzistenciniu bejėgiškumu ir pažeidžiamumu, išgyvenusio žmogaus gyvenimas jau gali nebebūti toks, koks jis buvo anksčiau – traumuojanti patirtis tampa žmogaus gyvenimo dalimi. Sutvarkant. Surūšiuojant kas įvyko ir pasidalijant savo rekacijomis, jausmais su kitais žmonėmis gali padėti žmogui turinčiam potrauminį streso sutrikimą susigyventi su traumavusiu įvykiu. Išreikšti žodžiais jausmus ir pažinimą, susijusius su traumuojančius įvykiu, yra būtina gydant potrauminį streso sutrikimą. Po smarkių, intensyvių pastangų norint apsisaugoti darkart išgyvenant traumą, gydytojai negali tikėtis, kad pasipriešinimas tam, ką prisimeni netrukus „ištirps“, kai bus panaudota empatija.

Kai yra pastebimi aiškūs, ryškūs potrauminio streso sutrikimo požymiai, būtina kreiptis į gydytojus, nes kuo žmogus ilgiau gaiš, tuo sunkiau jam bus pereiti šį sunkų gyvenimo etapą.