Žemės mokesčio taikymas ir surinkimas Lietuvoje, Vilniaus apskrityje 2011 - 2012m.

Mokesčiai – tai įstatymų nustatyti individualių asmenų, įmonių ir kitų ūkio subjektų privalomieji mokėjimai. Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės bei komercinės veiklos vystymo ir kt. Tam, kad valstybė galėtų sklandžiai vykdyti visas funkcijas, reikia didelių finansinių išteklių, o mokesčiai ir yra svarbiausias valstybės finansinių išteklių šaltinis. Valstybė naudoja mokesčius įvairiems tikslams: pakeisti pajamų ir turto paskirstymą, kontroliuoti išlaidų lygį ir paskirstymą ūkyje, kontroliuoti importo ir eksporto apimtį. Didinant mokesčių normas iki tam tikros ribos didėja mokestinės įplaukos, tačiau peržengus tą ribą iš mokesčių gaunamos įplaukos pradeda mažėti, nes pradedamas slopinti ūkio subjektų ekonominis aktyvumas, jie verčiami vengti mokesčių mokėjimo.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei dvidešimt skirtingų mokesčių. Kaip pagrindinius galima išskirti gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, paveldimo turto, loterijų ir azartinių lošimų mokesčius bei akcizus. Prie pagrindinių mokesčių taip pat priskiriamas ir žemės mokestis.

Darbo tikslas – supažindinti su žemės mokesčio taikymu, išnagrinėti jo surinkimą.

Uždaviniai tikslui pasiekti:

1. Aptarti žemės mokesčio raidą ir jo taikymą.
2. Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie žemės mokesčio surinkimą
3. Suformuluoti išvadas apie žemės mokesčio taikymą ir surinkimą.

Rašant šį darbą buvo naudajamasi vadovėlių medžiaga, laikraščių „Mokesčių žinios“ bei „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ straipsniais ir internete rasta informacija.