Inovacijų finansavimo būdai ir jų taikymas Lietuvoje ir kitose ES šalyse

Temos aktualumas
XXI amžiuje didėjant šalių verslingumui bei konkurencingumui, pirmaujančioje vietoje siekia išlikti tiek įmonės, tiek pačios valstybės. Valstybės siekia gerinti savo piliečių gyvenimo lygį, įmonės – didinti produktyvumą, mažinti gamybos kaštus, rasti alternatyvius išteklius gaminamiems produktams ir taip rinkoje išlinkti konkurencingiems. Geriausias šių tikslų įgyvendinimo įrankis - eksperimentinė plėtra. Valstybės masiškai remia technologijų vystymą šalyje, taip tikėdamiesi išklimpti iš ekonominio nuosmukio. Tuo tarpu įmonių eksperimentinės plėtros pagrindu yra inovacijų diegimas. Inovacijų diegimo procesas yra vis labiau pripažįstamas kaip gyvybiškai svarbi sėkmingo šiuolaikinio verslo sąlyga, tad įmonių bei šalių inovatyvumo lygio augimas įgauna vis didesnį pagreitį. Tačiau inovacijų diegimas finansiškai atsiperka tik po tam tikro laiko, o finansuoti jį reikia iškart. Nuosavas įmonės kapitalas greitai išsenka, o resursų banko paskoloms imti turi toligražu ne kiekviena įmonė. Taip verslininkai susiduria su viena didžiausių inovacijų diegimo problemų – finansavimo šaltinių trūkumu.
Inovacijų diegimas egzistuoja gan seniai, tačiau dėl spartaus šalių vystymosi bei pokyčių rinkose, inovacijų diegimas įmonės viduje tampa vis aktualesnė problema būtent pastaruoju laikotarpiu. Tema taip pat aktuali dėl to, jog didėjant inovatyvių projektų skaičiui ir jų svarbai valstybių ekonomikose, informacijos apie inovacijų finansavimą visdar nėra daug.
Darbo objektas –
Inovacijų finansavimo būdai bei jų taikymo praktika pasirinktose ES šalyse bei Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Remiantis moksline literatūra pateikti inovacijos sampratą, apibrėžti inovacijų finansavimo poreikį, etapus bei apžvelgti pagrindinius inovacijų finansavimo šaltinius.
2. Išanalizuoti inovacijų finansavimo būdų taikymą Lietuvoje bei kitose ES šalyse, išnagrinėti tų šalių įmonių požiūrį į nagrinėjamus finansavimo šaltinius.
3. Pateikti pasiūlymus Lietuvos bei kitų ES šalių įmonėms ir institucijoms, atsakingoms už šalies inovatyvumo lygio skatinimą.
Darbo metodai:
mokslinių šaltinių analizė, antrinių šaltinių statistikos analizė, apibendrinimas.
Darbo sudėtis
Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama inovacijų samprata, aptariamas bendras inovacijų finansavimo poreikis bei finansavimo etapai, apžvelgiami inovacijų finansavimo būdai bei jų apimtys ir taikymo galimybės atskiruose inovacijų vystymo etapuose.
Antrame skyriuje trumpai išnagrinėjamas ES šalių inovatyvumo lygis, išanalizuotos pasirinktų šalių MTEP finansavimo struktūros, įvertinta rizikos kapitalo finansavimo įtaka šalių inovatyvumui, išanalizuotas verslininkų požiūris į rizikos kapitalą bei verslo angelus, išnagrinėtas banko paskolų gavimo sudėtingumas bei pasirinktų šalių įmonių teikiamos pirmenybės finansavimo šaltiniams struktūra.