Agaro sudėtis, savybės, tipai bei pritaikymas

Agaras buvo atrastas Minoro Tarazaimono Japonijoje 1658m. Mikrobiologijoje pirmą kartą buvo panaudotas 1892m. Vokietijoje buvo atrasta, kad agaras dėl savo stingimo temperatūros yra geresnis gelis negu želatina. Agaras(C12H18O9)n yra drebučių pavidalo medžiaga, gaunama iš raudonųjų jūros dumblių. Agaras yra kilęs iš polisacharido agarozės, kuris tam tikrų rūšių jūros dumbliuose sudaro atraminę struktūrą ląstelių sienelėse, ir kuris juos virinant išsiskiria. Agaras yra sudarytas iš linijinio polisacharido agarozės ir nevienalyčio mažamolekulinio agaropektino mišinio. Agaras yra vertingas tuo, kad galima reguliuoti jo želatinizacijos, lydimosi temperatūras. Jis pasižymi geromis difuzinėmis savybėmis, tad jį patogu naudoti kaip maistinės terpės užpildą. Jame nėra nuodingų bakterijų inhibitorių ir beveik nėra mineralinių medžiagų ir junginių, naudingų medžiagų apykaitoje.