Kitimas gyvenimo eigoje

TRADICINĖS VYSTYMOSI TEORIJOS

Pradžiai keletas tradicinių vystymosi teorijų. Zigmund Freud psichoseksualinio vystymosi teorija buvo bene pirmoji vystymosi teorija psichologijoje. Erik Erikson atkreipė dėmesį į socialinių veiksnių reikšmę vystymuisi. Šveicaras Jean Piaget domėjosi mąstymo vystymusi, tuo tarpu Lawrence Kohlberg sukūrė moralinio vystymosi teoriją.

Freud psichoseksualinio vystymosi teorija

Freud’as sukūrė asmenybės vystymosi teoriją. Jo požiūriu, pagrindinė varomoji asmenybės vystymosi jėga yra seksualiniai impulsai (libidinė energija), pasitenkinimo siekimas, kurie yra būdingi žmogui nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Tačiau pasitenkinimo siekimas neišvengiamai susiduria su ribojančia socialine aplinka. Šis konfliktas verčia žmogų priderinti savo malonumo siekimą prie visuomenės reikalavimų. Asmenybės vystymasis gali būti apibūdintas kaip toks derinimo procesas.

Freud’as skiria 5 vystymosi stadijas. Kiekviena stadija išskirta pagal tai, kurios kūno vietos yra pagrindinis malonumo šaltinis tam tikro amžiaus žmogui.

Oralinė stadija (nuo gimimo ir 1 metų amžiaus) – šiuo metu pagrindinis pasitenkinimo šaltinis yra burna. Burnos sritis yra viena iš jautriausių žmogaus kūno vietų, o didžioji kūdikio veiklos dalis būtent ir koncentruojasi į burną – valgymą, čiulpimą, kandžiojimą. Kūdikio oralinio pasitenkinimo patyrimas pilnai priklauso nuo motinos, todėl kūdikis prisiriša prie motinos. Jei malonumo siekimas nepatenkinamas, kūdikis patiria vidinę įtampą ir nerimą. Tokių neigiamų pojūčių šaltiniu gali būti nepamaitinimas laiku, nemaitinimas naktį, nepadavimas čiulptuko ir pan. Kūdikio oralinės stimuliacijos siekimas gali būti nepatenkintas dėl asmeninių tėvų savybių, tačiau yra ir bendrosios kultūrinės normos, kurios nurodo, pvz., kada kiek ir kaip kūdikis turi būti maitinamas. Nuo pat kūdikystės dienų žmogus ima susidurti su tokiomis normomis ir būtent instinktyvaus malonumo siekimo sandūroje su kultūriniais apribojimais ir formuojasi asmenybė.