Vaiko nepriežiūra

Apibendrinant, Lietuvoje trūksta vieningo statistinės informacijos šaltinio, kuriame atsispindėtų visų institucijų surinkti duomenys apie nukentėjusius vaikus. Vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos institucijos pateikia skirtingus duomenis apie nukentėjusius vaikus. Be to, oficiali statistika pateikia labai mažai informacijos apie emocinę prievartą ir nepriežiūrą patyrusius vaikus. Statistika apie vaiką žalojančio elgesio paplitimą Lietuvoje, remiantis LR VRM duomenimis: 2011 metais nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3234 vaikai. Dauguma nukentėjusių vaikų patyrė fizinį smurtą (1138), ir turtinę žalą (939), mažiau jų nukentėjo nuo psichologinės prievartos (139) ir seksualinės prievartos (135) ir tik 35 patyrė nepriežiūrą. Tuo tarpu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM (toliau – VTAS) duomenimis nuo smurto nukentėjo 1347 vaikai, iš jų 698 patyrė fizinį smurtą, 547 – seksualinį, 102 – psichologinį. Galima pastebėti, kad LR VRM duomenimis, nepriežiūrą patiria vos kelios dešimtys vaikų per metus. Tuo tarpu VTAS smurtą patyrusių vaikų statistikoje neišskiriam nepriežiūrą patyrusių vaikų. (7).

TEMA: NEPRIEŽIŪRA

Referatas - konspektas

TIKRINO: ................................

VERTINIMAS:.................

Vilnius, 2014

Statistika

Apibendrinant, Lietuvoje trūksta vieningo statistinės informacijos šaltinio, kuriame atsispindėtų visų institucijų surinkti duomenys apie nukentėjusius vaikus. Vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos institucijos pateikia skirtingus duomenis apie nukentėjusius vaikus. Be to, oficiali statistika pateikia labai mažai informacijos apie emocinę prievartą ir nepriežiūrą patyrusius vaikus. Statistika apie vaiką žalojančio elgesio paplitimą Lietuvoje, remiantis LR VRM duomenimis: 2011 metais nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 3234 vaikai. Dauguma nukentėjusių vaikų patyrė fizinį smurtą (1138), ir turtinę žalą (939), mažiau jų nukentėjo nuo psichologinės prievartos (139) ir seksualinės prievartos (135) ir tik 35 patyrė nepriežiūrą. Tuo tarpu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM (toliau – VTAS) duomenimis nuo smurto nukentėjo 1347 vaikai, iš jų 698 patyrė fizinį smurtą, 547 – seksualinį, 102 – psichologinį. Galima pastebėti, kad LR VRM duomenimis, nepriežiūrą patiria vos kelios dešimtys vaikų per metus. Tuo tarpu VTAS smurtą patyrusių vaikų statistikoje neišskiriam nepriežiūrą patyrusių vaikų. (7).

Reglamentavimai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metais priimtoje Vaiko teisių konvencijos preambulėje pripažįstama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą, jis turi būti gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir išauklėtas Jungtinių Tautų Organizacijos įstatuose paskelbtų idealų, ypač taikos, kilnumo, pakantumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia. Įstatymai, tarptautinės sutartys vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį pripažįsta viena iš svarbiausių vertybių, kuri turi būti ypatingai saugoma valstybės. Lietuvos Respublikos konstitucija, Vaiko teisių konvencija, LR Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. Taigi tėvai savo pareigas vaikui privalo vykdyti itin rūpestingai, pirmenybę teikdami vaikų teisėms ir interesams.

Mūsų šalies Konstitucijos 38 str. nustato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų teisių konvencijoje nurodoma, kad „Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai“. Vaikus tėvai prižiūri iki pilnametystės. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 str.).

Be to, tėvai negali palikti vaiko be priežiūros, jeigu tai jam kelia pavojų. Pavyzdžiui, įstatymai nedraudžia palikti vaiko vieno namuose, tačiau tėvai turėtų užtikrinti, kad jis negalėtų pasinaudoti prietaisais, kitais daiktais, keliančiais pavojų jo sveikatai ar gyvybei (šaunamaisiais ginklais, medikamentais ir pan.). Būna atvejų, kai tėvai ilgam palieka vaiką be priežiūros namuose, todėl jis negali tinkamai maitintis ir tokiu būdu kyla grėsmė jo gyvybei dėl išsekimo, sušalimo ir pan. Be to, vaikas negali būti paliktas vienas esant pavojingoms oro sąlygos, kad jis nesušaltų ar neperkaistų. Toks tėvų elgesys yra jų pareigos užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas pažeidimas ir už tai įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę.(1).

Reiškinio samprata

Vaikų nepriežiūra - ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių nepatenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė visapusiškai vaiko raidai.

Pasaulio sveikatos organizacija be fizinio, emocinio ir seksualinio smurto neseniai įvardijo ketvirtą smurto formą – nepriežiūrą. Tai yra nuolatinis nesugebėjimas: pasirūpinti esminiais vaiko poreikiais - fiziniais (maistas, namai, drabužiai, higiena, medicinos priežiūra) ir emociniais/psichologiniais (palaikymas, pagalba, mokykla, bendravimas, socializacija ir kt.), bei prižiūrėti vaiką pagal jo amžių ir apsaugoti nuo galimos žalos.Svarbu nenumoti ranka, pastebėjus vaiką, kuris: • yra neatitinkančio jo amžiaus (per mažo) ūgio ir svorio; • aprengtas nešvariais, sudriskusiais rūbais; • alkanas; • turi parazitų; • nuo jo sklinda nemalonus kvapas; • matyti, jog vaikas neturi elementarių įgūdžių (pavyzdžiui, nemoka plauti rankų ar užsirišti batų raištelių).(8).