Hiperaktyvių vaikų socializacijos ypatumai

Savo darbe aprašysiu pasirinktą temą, kuri yra man aktuali ir svarbi. Bandysiu panagrinėti hiperaktyvių vaikų socializacijos ypatumus. Kasmet didėjantis hiperaktyvių vaikų skaičius Lietuvoje šiandien kelia didelį nerimą, nors nedaugelis žino apie šį elgesio ir emocijų sutrikimą. Psichologijoje hiperaktyvumas apibūdinamas kaip emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tokie vaikai negali pabūti ramūs net ir tose situacijose, kuriose tai būtina: darželyje, klasėje, gydytojo kabinete. Atrodo, kad jie nuolat ieško kažko įdomaus ir niekuomet neranda. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl dažnai dėl neapgalvoto elgesio įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos ir kiti nemalonumai. Su tokiu sutrikimu hiperaktyvūs vaikai elgiasi tikslingai. Šis sutrikimas neigiamai veikia vaiko gyvenimą. Hiperaktyvūs vaikai skiriasi nuo normaliai aktyvių tuo, kad jų elgesys yra chaotiškas, mažiau kryptingas, jie sunkiau valdomi, ir judrumas per didelis. Pažinimo procesą bei kryptingą veiklą sąlygoja sugebėjimas sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti pakankamai ilgą laiką. Skirtingai hiperaktyvūs vaikai, sunkiau sukaupia dėmesį ir gali jį išlaikyti tik palyginti trumpą laiką. Bet kokie aplinkos dirgikliai labai greitai juos išblaško, jie pamiršta, ką veikė, greitai pasiduoda naujam impulsui. Tokie vaikai mėgsta žaisti su žaislais, tačiau greitai juos sugadina ir sulaužo.

Hiperaktyvūs vaikai nuolat imasi vis naujos ir naujos veiklos, yra neatidūs, sutrinka jų miegas, sunkiau mokosi. Hiperaktyvumo. veiklos ir dėmesio sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis visą gyvenimą. Tokie vaikai yra išsiblaskę, impulsyvūs, įkyrūs, kelia daug rūpesčių savo tėvams.

Pasak Ramanauskienės, T. (2001), patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jei tokie vaikai negydomi, jiems padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis. Kaip padėti hiperaktyviems vaikams, kaip keisti suaugusiųjų elgesį ir požiūrį į juos tiek namuose, tiek mokykloje, kaip pagerinti tokių vaikų mokymosi ir adaptacijos galimybes, kaip padėti tėvams, ir mokytojams nelengvame auklėjimo ir ugdymo procese. Tokie klausimai yra aktualūs šiandieninėje mūsų visuomenėje susidūrus su hiperaktyviais vaikais.