Savanoriškos veiklos ypatumai Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centre

Darbo temos naujumas ir aktualumas. Gyvenant visuomenėje, kurioje nuolat kyla įvairių socialinių problemų, atsiranda poreikis teikti socialinę pagalbą. Šią pagalbą nevyriausybinėse organizacijose teikia specialistai profesionalai kartu su savanoriais (Štuopytė, 2010). Johnson (2003) teigimu, savanoriai visuomet buvo svarbūs teikiant socialinę pagalbą. Savanoriška veikla vykdoma įvairiose nepelno siekiančiose organizacijose, taip pat renginių bei akcijų metu.

Darbo autorės nuomone, savanorystė vis dar nėra populiari Lietuvoje. Dažnai vyrauja nuomonė, kad populiariausia savanoriškos veiklos forma – įsitraukimas į vienkartinius renginius, televizijos projektus, o kasdienė, ilgalaikė savanoriška veikla kartais nepelnytai pamirštama. Moksliniai tyrimai dažniausiai vykdomi apie savanorystę bendrąja prasme. Trūksta tyrimų, kuriuose analizuojami socialinių organizacijų savanoriškos veiklos ypatumai. Literatūros šia tema taip pat nėra labai daug. Lietuvių kalba daugiau galima rasti nedidelės apimties straipsnių bei leidinių, skirtų asmenims, susidomėjusiems savanorystės idėjomis, o leidinių, skirtų savanorišką veiklą vykdančioms organizacijoms, yra mažai. Mūsų šalyje veikia gana daug internetinių puslapių, kviečiančių tapti savanoriais. Juose aiškinama, kas yra savanorystė, kas gali tapti savanoriais ir pan., bet ši informacija dažniausiai orientuota į jaunimą, nes kažkodėl manoma, jog savanorystę renkasi jauni žmonės. Ši informacija skiriama plačiosioms masėms, bet ne specialistams ar organizacijoms. Savanoriškos veiklos ypatumai taip pat nėra populiari Lietuvos mokslininkų tema. Vadovėlį, skirtą savanoriškos veikos organizatoriams, dirbantiems socialinėse, švietimo ir kitose panašiose įstaigose, parašė Kurapkaitienė (2013). Vadovėlyje mokslininkė pateikė savanoriškos veiklos kryptis, jos istoriją, formas, modelius ir pan. Savanoriško darbo veiklas bendruomenės centruose, dirbant su vaikais ir savanorių mokymą  nevyriausybinėse organizacijose tyrė Štuopytė (2010). Mokslininkė savo tyrimu atskleidė, kiek taikomi mokymo ir mokymosi metodai siejasi su savanoriškos veiklos pasirinkimu. Jonutytė ir Litvinas (2004) tyrinėjo socialinio pedagogo ir savanorio bendradarbiavimo galimybes bendrojo lavinimo mokyklose, pabrėžiant abipusį – socialinių pedagogų ir nevyriausybinėse organizacijose savanoriaujančių asmenų - bendradarbiavimą, sprendžiant vaikų problemas mokyklose ir už jų ribų, nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Užsienio mokslininkai Jordanas ir Ochman (1998) akcentavo savanorystės vadybos tikslus bei uždavinius, pabrėždami savanorių reikalingumą ir naudingumą įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios, norėdamos efektyviai panaudoti savanoriško darbo teikiamas galimybes, turėtų išmanyti savanorių vadybos pagrindus bei suprasti, kaip savanorius išlaikyti organizacijoje. Dingle (2001) tyrinėjo savanoriškų veiklų pasirinkimą amžiaus kontekste. Jis didelį dėmesį kreipė į vyresniojo amžiaus asmenų savanorystės pasirinkimą demotyvuojančius veiksnius. Omoto ir Snyderis (cit. Jonutytė, 2006) ištyrė priežastis, dėl kurių savanoriai atsisako savanoriško darbo ir nedalyvauja savanoriškoje veikloje. Studentai savo baigiamuosiuose darbuose savanorišką veiklą dažniausiai tyrinėja bendraisiais aspektais, pasigendama tyrimų, skirtų konkrečių regionų ar organizacijų savanoriškos veiklos ypatumams.

Darbo tiriamasis objektas – savanoriškos veiklos ypatumai Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centre.

Darbo tikslas – išanalizuoti savanoriškos veikos ypatumus Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centre.

                      Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti savanoriškos veiklos organizavimo teorinius aspektus.
2. Išanalizuoti Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro veiklą savanorystės kontekste.
3. Atskleisti savanoriškos veiklos ypatumus Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centre.

Tyrimo charakteristika. Tyrimo vieta - Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras, kurio adresas J.Biliūno g. 57, LT-29111 Anykščiai. Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. balandžio – gegužės mėn. Tiriamieji – Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro savanoriai ir savanoriškos veiklos organizatorius. Taip pat buvo analizuojami šie dokumentai: centro vidaus darbo tvarkos taisyklės; centro įstatai; savanoriškos veiklos sutartys; savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašas; savanoriškos veiklos ir asmenų, atliekančių savanoriškus darbus, apskaitos žurnalas ir kt. Buvo apklausta 12 centro savanorių (generalinė imtis 12, imties tūris 12) ir 1 savanoriškos veiklos organizatorius.

Metodai, taikyti šiame darbe:

• teoriniai metodai - mokslinės ir dalykinės literatūros analizė, interneto šaltinių analizė;
• kiekybiniai empirinio tyrimo metodai - anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė;
• kokybiniai empirinio tyrimo metodai - dokumentų analizė, interviu teksto analizė;
• lyginamoji analizė.

Socialinio darbuotojo kompetencijos. Darbe atspindimos šios socialinio darbuotojo kompetencijos: gebėjimas analizuoti ir sisteminti (Gebėti rinkti informaciją, analizuoti, sisteminti, vertinti, elgtis su konfidencialia informacija; gebėti atlikti mokslinės literatūros analizę, pateikiant apibendrinančias išvadas; gebėti savarankiškai priimti sprendimus bei įvertinti jų poveikį konkrečiose situacijose, panaudojant praktines žinias.), gebėjimas planuoti ir organizuoti (Gebėti planuoti savo laiką ir karjerą; gebėti parengti veiklos planą situacijose, reikalaujančiose veiksmingo reagavimo; gebėti įgyvendinti veiklos planą.), gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje (Gebėti skaityti profesinę literatūrą ir bendrauti bent viena užsienio kalba; gebėti įvertinti ES šalių socialinę politiką, socialinės pagalbos teisinę bazę; gebėti dirbti su įvairių kultūrų klientais, atsižvelgdamas į tarpkultūrinius skirtumus.), gebėjimas rengti projektus ir juos įgyvendinti (Gebėti parengti projektus, skirtus spręsti aktualias problemas, įgyvendinti idėjas; gebėti įgyvendinti projektus.), tarpasmeniniai gebėjimai (Gebėti adekvačiai bendrauti su kitais žmonėmis; veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti, kuriant visavertį ryšį su kitais žmonėmis; gebėti konstruktyviai elgtis konfliktinėse situacijose; gebėti sklandžiai reikšti savo mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje lietuvių bei užsienio kalba.).

Darbo praktinis reikšmingumas ir pritaikymo galimybės. Tyrimo rezultatus galima pritaikyti įvairiose nevyriausybinėse socialinėse organizacijose. Parengti apklausų bei interviu klausimynai savanoriams ir savanoriškos veiklos organizatoriui gali būti taikomi, tiriant savanoriškos veiklos ypatumus kituose panašiuose centruose. Atlikto tyrimo rezultatus galima pritaikyti, tobulinant bendradarbiavimą tarp centruose dirbančių specialistų, savanorių, taip pat tarp   vaikų ir jų tėvų bei šeimos narių. Tyrimo rezultatai galėtų būti naudojami savanoriškos veiklos aktyvinimui bei žinomumo didinimui, jie padėtų skatinti su savanoriškos veiklos ypatumais susijusius mokslinius tyrimus.  

Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, 3 išvados, 104 pozicijų literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbo apimtis be priedų – 55 puslapiai.