Liudininkas, sakantis netiesą. Subjektyvios tiesos išaiškinimas
Ištrauka
Liudininkas – tai kiekvienas proceso dalyvis, kuris vienaip ar kitaip praneša apie teisės požiūriu reikšmingus faktus. Plačiąja prasme liudininku laikomas ne tik liudytojas, bet ir nukentėjusysis, įtariamasis, ieškovas ar atsakovas civiliniame procese, kiti asmenys, urintys informacijos apie pareities faktus ir duodantis parodymus dėl jų. Taigi psichologijos požiūriu „liudininkas“ suvokiamas daug plačiau, nei teisinis terminas „liudytojas“. Visų liudininkų veikla turi vienodą psichologinį pagrindą – išsaugoti, atkurti ir perduoti atmintyje esančią informaciją.
Įstatymas nustato liudininko pareigą atvykti ir duoti parodymus, o už vengimą duoti parodymus bei neteisingą parodymų davimą numatyta atsakomybė[1]. Prieš duodamas parodymus liudytojas yra prisaikdinamas[2], taip ne tik informuojant jį apie pareigą duoti paruodymus, bet ir kartu sužadinant pareigos jausmą ir baimą dėl atsakomybės už pareigos nevykdymą.
Šio darbo tikslas yra aptarti situacijas, kuomet liudininkas apklausos metu sako netiesą, išanalizuoti galimus tokių situacijų motyvus bei nustatyti ir apibūdinti galimybes subjektyviai tiesai išaiškinti.
Turinys
- TURINYS2
- ĮVADAS3
- 1. LIUDININKŲ PARODYMUS LEMIANTYS VEIKSNIAI4
- 2. LIUDININKO APKLAUSOS YPATUMAI5
- 3. SUBJEKTYVIOS TIESOS NUSTATYMAS6
- IŠVADOS9
- NAUDOTA LITERATŪRA:10
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Spa 13, 2014
- Publikuotas
- 2014 m.
- Apimtis
- 10 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų