Straipsnio „Karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose“ komentaras

Užsienio autoriai Bochartas (1995) bei Williamsas (1996) teigia, kad vadovaujantis Europos Bendrijos teisiniais aktais privatiems asmenims garantuojamas geografinis mobilumas, profesinis mobilumas bei minimali socialinė integracija. Įstojus į Europos Sąjungos sudėtį Lietuvai itin tapo aktualu, kad kuo daugiau lietuvių dirbtų ES institucijose, nes tai padėtų užtikrinti geresnį mūsų šalies interesų supratimą ES ir palengvintų bendradarbiavimą su ES. R. Repečkaitės straipsnis „Karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose“ nors labiau ir pažintinio pobūdžio, tačiau galėtų būti reikalingas kaip informacinė ir rekomendacinė medžiaga siekiant valstybės tarnautojams įsidarbinti ir padaryti karjerą ES šalyse bei pačios Sąjungos institucijose. Tačiau publikacijoje tikėtasi išsamesnės ir platesnės informacijos, todėl manyčiau, kad joje karjeros galimybės ir darbo sąlygos ES institucijose atskleistos nepakankamai ir orientuotos į jau turintį žinių šiais klausimais skaitytoją. Kadangi straipsnis publikuotas 2005 metais ir teikiama autorės informacija atspindi to meto aktualijas karjeros ir darbo sąlygų ES institucijose aspektais, žvelgiant 2012-ųjų metų skaitytojo „akimis“, šioje srityje jau apčiuopiama kai kurių pokyčių, nes iki 2010 m. dešimties naujų šalių narių piliečiai konkursuose dalyvavo lengvesnėmis sąlygomis – jiems nereikėjo konkuruoti su pretendentais iš ES šalių senbuvių.Taigi R. Repečkaitės straipsnyje aptariamos ES institucijų pareigybės, supažindinama su karjeros sistema bei darbo sąlygomis ES institucijose. Autorė mini, kad „norintys įsidarbinti ES institucijose valstybės tarnautojai turėtų apsišarvuoti kantrybe – sudėtingas atrankos į nuolatinį darbą procesas trunka 12-14 mėn. Tačiau patekus į rezervo sąrašą ir vėliau gavus kvietimą nuolat dirbti ES institucijoje, užtikrinamos patrauklios karjeros galimybės ir darbo sąlygos“.