Moterų valgymo sutrikimai ir jų priežastys šiuolaikinėje visuomenėje

Dabartinėse Vakarų visuomenėse pagrindinę vietą maistas užima seksualinio patrauklumo ir kūno formavimo diskursuose. Kaskart diskutuojama, ką galima valgyti, o kas netinka žmogaus kūnui bei organizmui, todėl dieta tampa pagrindine susirūpinimo dėl sveikos žmogui mitybos tema, tačiau atvejų, kai paaiškėja su valgymu susijusių problemų, skaičius auga: vienintelio Baltijos šalyse valgymo sutrikimų gydymo centro duomenimis, vidutiniškai 400 naujų pacientų kasmet kreipiasi į šią gydymo įstaigą, ieškodami pagalbos įveikiant valgymo sutrikimus (Lisauskaitė, 2010). Pastaruoju metu valgymo sutrikimai jau laikomi kaip šiuolaikinės visuomenės kultūros nulemti reiškiniai: feminizmo šalininkai siūlo valgymo sutrikimus laikyti kultūriniu reiškiniu, atsiradusiu dėl moterų priespaudos visuomenėje, jos nuolatinio bandymo prisitaikyti prie nustatytų normų, kiek reikia sverti bei kaip atrodyti. Atliktos studijos teigia, jog toks visuomenės informavimo priemonėse pateikiamas idealaus kūno svoris yra 23 % mažesnis nei vidutinis realus moterų svoris (Myers, 2000). Nukrypstančios nuo šių normų moterys laikomos, o taip pat ir pačios jaučiasi kaip neatitinkančios visuomenėje vyraujančių normų, nes mūsų kultūroje idealia moterimi paprastai laikoma liekna, sveika bei jauna mergina, kurios svoris, afišuojamas įvairaus pobūdžio visuomenės informavimo priemonėse, iš tiesų yra daug mažesnis, nei vidutiniškai turėtų būti. Vyraujantis „lieknumo“ kultas labai susijęs su vartotojiška kultūra, manoma, jog nuo valgymo sutrikimų kenčiantys asmenys taip kovoja su aplinka, kultūros nustatytais stereotipais, atitinkamai elgdamiesi jie bando įrodyti, jog sugeba kontroliuoti savo kūną. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „nepriekaištingos“ – žurnalų puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan. Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukantys liesų gražuolių įvaizdį, paskatina būsimąsias aukas – pateikia lieknėjimo receptų. Moterys daug dažniau laikosi dietų, yra nepatenkintos savo kūnu bei svoriu, kreipiasi pagalbos į medicinos atstovus, kad sumažintų viršsvorį arba atsikratytų kamuojančių valgymo sutrikimų. Medicinoje nuolatinis moters susirūpinimas maistu ir svoriu jau laikomas psichiniu susirgimu. Nervinė anoreksija bei bulimija, persivalgymas ir kiti valgymo sutrikimai paliečia beveik išimtinai vien tik moteriškos lyties atstoves.Darbo tikslas – išanalizuoti moterų valgymo sutrikimus ir jų priežastis šiuolaikinėje visuomenėje.Uždaviniai:1. Išanalizuoti požiūrio į valgymo sutrikimus kaitą.2. Aptarti valgymo sutrikimus, požymius ir jų šalinimo galimybes.