Kas kuria lieknumo maniją visuomenėje?

Manija, verčiant iš graikų kalbos reiškia aistra, potraukis, beprotybė. Pirmieji du apibūdinimai turi ir teigiamų aspektų, tačiau beprotybė jau baugina. Manijų pasaulyje yra įvairiausių – ir kol jos dar neperžengia tos trečiosios – beprotybės – ribos – dar galima jas toleruoti. Tačiau kai manija tampa liga – ją jau reikia rimtai gydyti. Mediciniškai manija apibūdinama taip: liga, „kuri pasireiškia liguistai pakilia, linksma nuotaika, pagreitėjusiu mąstymu ir judesiais. Manijos priepuoliai trunka įvairiai, bet paprastai ilgiau nei savaitę. Periodai tarp priepuolių gali trukti kelerius metus. Paprastai jie prasideda pavasarį, ilgainiui sezoniškumas turi vis mažesnę reikšmę. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda apie 15-30 metus. Įtakos turi aplinkos ir genetinių veiksnių visuma. Yra duomenų, kad ligos pradžią gali lemti emociniai stresai, somatinės ligos“.

Šiandieninėje materialistinėje terpėje ir vartotojiškoje kultūroje ypatingai garbinamas lieknas kūnas. Paradoksas – būtent ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, kur nestinga ne tik kad duonos, bet ir pilna įvairių kulinarinių gėrybių, kurioms atsispirti labai sunku. Lieknumo dozė neretai gaunam jau motinos įsčiose – kai laukdamasi kūdikio mama sąmoningai, bijodama priaugti daug svorio, riboja maistą, kartais net perlenkdama saugią jos kūdikiui ir jai pačiai sveikatai ribą.

„Daug mano draugių nevalgo savaitėmis, kad suplonėtų ir būtų plonos {...}Žmonės galvoja, kad jeigu nevalgys – jie bus gražūs“, – taip savo rašinyje dėsto ketvirtokas Edvinas. Jei tai pastebi ir rašo 10 metų vaikas, ir dar berniukas – tai rodo, kad mūsų dienų visuomenėje grožis ir laimė dažnai tapatinami su svarstyklių rodmenimis. Ar taip yra iš tikrųjų?

„Mano draugės kūnas, galima sakyti, be priekaištų – ji liekna ir graži. Tačiau jos vidus tuščias kaip išgerta skardinė. Ji vis išduoda paslaptis, meluoja, apgaudinėja. Ir šiaip nenorėčiau, kad ji būtų mano sesė ir panašiai. Juk ji negalėtų manęs išgelbėti, užjausti, padėti, kai man kas nors nutiktų. Ji amžinai pikta ir suirzusi – ir, man atrodo, nelaiminga“, – savo rašinyje aiškina ketvirtokė Sabina. Skaitant tokias mintis, peršasi mintis, kad ne visi liekni yra laimingi.