Teisės principų samprata

Nagrinėjant teisės principus, siekiant nuoseklumo, pradėti nuo tiriamo reiškinio sampratos analizės. Šioje dalyje susisteminamos lietuvių teisės mokslininkų pateikiamos teisės principų sąvokos ir taip siekiama išgryninti ir įvertinti bendras šių sąvokų kryptis. Aiškinantis teisės principų sampratą tikslinga išsiaiškinti principo bendrąja prasme reikšmę. Principas (lot. – principium – pradžia, pagrindas) bendriausia prasme suvokiamas kaip kreipiantis pradas, grindžiantis tam tikro reiškinio turinį, jo konkrečias apraiškas ar atskirus elementus.1 Taip mano E. Kūris, teigdamas, kad tokia yra bene visuotinai pripažinta šios sąvokos reikšmė.2 Tuo tarpu teisės principu vadinama pagrindinė idėja, kuri lemia visuomeninių santykių reglamentavimą.3 Tai teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas.4 Tuo tarpu, anot A. Vaišvilos, teisės principais laikome bendro pobūdžio idėjas, konkretinančias teisės sampratą. Jis pažymi, kad teisės principai nurodo, kokio pobūdžio turėtų būti kuriamos teisės normos, sprendžiama konkreti teisinė byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju būtų įgyvendinami teisės sampratos formuluojami tikslai.5 Šie teisės mokslininkai išskiria teisės principų bendrą pobūdį bei koordinuojančią funkciją. Nagrinėdama korektiško teisės principų taikymo prielaidas G. Lastauskienė teigia, jog teisės principas – elgesio standartas, esmingai besiskiriantis nuo normomis (taisyklėmis) išreikštų teisinio elgesio standartų. Teisės principas – teisiškai reikšmingą elgesį ap­rašanti nuostata, tai ypatinga preskripcija, tai toks elgesio modelis, kuris turi tikslą (išreikšti ir apsaugoti tam tikrą vertybę) ir sumodeliuotą to tikslo siekti padedantį el­gesį.6 Šiuo apibrėžiamu pabrėžiamas teisės principo tikslingumas – siekiama apsaugoti tam tikrą vertybę.Taip pat teisės moksle nagrinėjant teisė principus pabrėžiamas svarbus teisės principų požymis – negalimumas „įrėminti“ teisės akto raidėje. K. Jankauskas pažymi, kad nuolat kintantis teisės principų turinys objektyviai negali būti sutalpinamas vien pirminio teisės šaltinio tekste. Taip teisė negalėtų vykdyti vienos svarbiausių savo funkcijų – užtikrinti socialinio reguliavimo vieningumo ir darnos.7 Taigi K. Jankauskas kritikuoja teisės principo, kaip vien tik rašytinio, teisės normoje įtvirtinto teisės šaltinio supratimą.Teisės principai yra viena iš teisės šalinių rūšių. Savo prigimtimi teisės principai būdami skirtingi nuo teisės normų, vis dėlto, turi ir bendrų požymių, kuriuos tikslinga išskirti:1. Visuomeninis pobūdis. Teisė yra visuomeninis (socialinis) reiškinys. Teisė be visuomenės neegzistuoja. Tiek teisės principai, tiek teisės normos yra visuomet visuomeninio (socialinio) pobūdžio elgesio standartai; šiuo požiūriu teisės principai bei teisės normos nesiskiria.2. Norminis pobūdis. Tiek teisės principai, tiek teisės normos yra elgesio standartai (modeliai), t.y. nurodymai, kaip reikia elgtis. Šia prasme teisės principai ir normos yra tik elgesio modeliai, standartai, o ne pats faktinis elgesys. 3. Visuotinis privalomumas. Tiek teisės principų, tiek teisės normų veikimą, jų privalomumą lemia visuomenės moralinis įsipareigojimas, taip pat valstybės prievarta bei formalūs teisėkūros reikalavimai.4. Sistemiškumas. Tiek teisės principai, tiek teisės normos egzistuoja tarpusavyje kaip organiška standartų sąsaja, kai šie standartai tarpusavyje susiję vidiniu ryšiu – vienas kitą papildo, parengia, garantuoja vienas kito egzistavimą.5. Bendras pobūdis, Tiek teisės normos, tiek principai yra bendro pobūdžio standartai. Bendrumas – būtinas teisės požymis, nes pati teisė yra bendras visos visuomenės reiškinys.6. Viešas pobūdis. Teisė negali būti nevieša, ji turi būti visiems prieinama.8Taigi teisės principai, kaip ir teisės normos yra visuomeninio pobūdžio elgesio standartai, kurie yra norminiai elgesio modeliai, standartai ir kurių veikimą lemia jų privalomumas, visuomenės moralinis įsipareigojimas, valstybės prievarta. Taip pat teisės principai yra vienas kitą papildantys ir bendro pobūdžio standartai, kurie yra viešai pateikiami.Siekiant geriau suprasti konkrečius teisės principų požymius, o ne bendrus teisės normų ir teisės principų bruožus, tikslinga išskirti ir jų skirtumus (remiantis H. Avila Theory of legal principles). 1. Principais ir normomis apibūdinamo elgesio modelio pobūdžio skirtumai. Teisės normos yra konkrečios elgesio taisyklės, o teisės principai – platūs, abstraktaus pobūdžio elgesio standartai.2. Principais ir normomis grindžiamo teisinių sprendimų priėmimo pobūdžio skirtumai. Jeigu faktai, kurių reikalauja norma, yra, tuomet arba norma galioja, ir toliu atveju jos pateikiamas atsakymas yra privalomas priimti, arba negalioja, ir tokiu atveju ji nevaidina jokio vaidmens priimant sprendimą. O teisės principai nedeterminuoja konkretaus sprendimo, tačiau kreipia viena ar kita kryptimi.3. Principų ir normų įtakos priimant teisinius sprendimus skirtumai. Teisės principai teisinio sprendimo priėmimo procese yra papildančio ir dalinio pobūdžio standartai, o teisės normos – sprendžiamojo pobūdžio standartai. 9Taigi tai teisės principai, nors ir turintys daug bendro su teisės normomis yra savarankiški elementai, turintys tik jiems būdingus požymius ir negali būti tapatinami su teisės normomis.