Civilinė ir šeimos teisė pagal Lietuvos statutus
Ištrauka
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeninės ir valstybinės santvarkos pagrindas buvo feodalinės žemės nuosavybė, todėl žemės nuosavybės teisės ir jos formų analizė svarbi daugeliui viduramžių Lietuvos visuomenės, valstybės ir teisės istorijos problemoms tyrinėti. Vykstant socialinei kaitai, formuojantis visuomenės sluoksniams, žemės ūkiui laipsniškai pereinant į žemėvaldos tvarkytojų – bajorijos rankas, keičiasi ir teisės pobūdis. Šios teisės kaitą ir rodo XVI a. prasidėjęs teisės kodifikavimas. Lietuvos Statutų normomis, reguliuojančiomis žemės nuosavybę, buvo įtvirtintas bajorų luomo ekonominis bei politinis viešpatavimas. Bajorų luomo nuosavybės santykiams nustatyti buvo skirta Lietuvos Statutų teisės dalis, įvardinta Civiline teise. Civilis romėnų teisėje reiškė pilietį, LDK piliečių statusą turėjo tik asmenys, priklausę bajorų luomui.
Turinys
- I. Įvadas
- II. Civilinė teisė
- 1. Alodas, beneficija ir feodas. Tėvonija
- 2. Didžiojo kunigaikščio domenas
- 3. Bažnyčios žemės nuosavybė
- 4. Valstiečių žemės nuosavybė
- 5. Miestiečių žemės nuosavybė
- 6. Paveldėjimo teisė
- 7. Prievolinė teisė
- III. Šeimos teisė
- 1. Santuoka ir jos sudarymas
- 2. Asmeniniai santykiai
- 3. Turtiniai santykiai
- 4. Turto atidalijimas. Kraitis
- 5. Ištuoka
- 6. Globos institutas. Tėvų ir vaikų santykiai
- IV. Išvada
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Geg 8, 2012
- Publikuotas
- "Informacijos neturime"
- Apimtis
- 11 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų