Komandinis darbas viešajame sektoriuje

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas bei sudėtingumas, kurį sukelia piliečių veiklos įvairovė dėl nuolatinės mokslo pažangos, technologijų bei technikos sudėtingumo verčia žmones burtis į įvairius struktūrinius darinius, kuriuos sieja ta pati veikla, tikslai ir uždaviniai. Šie struktūriniai dariniai, kitaip numanomos grupės, kartu gali pasiekti geresnių rezultatų, greičiau ir produktyviau pasiekti išsikeltus tikslus, įvykdyti užsibrėžtus uždavinius. Todėl palaipsniui vis reikšmingesnis tampa ne individo, o jų grupės veiklos rezultatas.

Šiais laikais organizacijos yra priverstos taikytis prie dinamiškos, nuolat kintančios aplinkos ir konkurencingų darbo sąlygų. Tai skatina steigti naujoves, susijusias su organizacijos struktūra, skatinančias didinti darbuotojų atliekamų pareigų našumą. Siekiama atsisakyti nusistovėjusių organizacinių struktūrų kai organizacijos veikla pagrįsta individualaus darbo principais, o už rezultatus atsakinga lieka tik aukščiausioji vadovybė. Senasis organizacijų valdymo modelis keičiamas nauju kai už organizacijos veiklą ir jos rezultatus tampa atsakingas pats darbuotojas kartu su vadovybe.

Paskutiniais metais labai išpopuliarėjo darbo komandų kūrimas. „ Pertvarkiusios savo struktūrą, kad galėtų veiksmingiau ir efektyviau konkuruoti, organizacijos dabar renkasi komandas kaip geresnį būdą panaudoti darbuotojų gebėjimams. Vadovybė pastebėjo, kad komandos yra lankstesnės ir geriau reaguoja į pokyčius nei tradiciniai skyriai ar kiti nuolatiniai dariniai. Komandos gali greitai susiburti, išsiskleisti veiklai, iš naujo sutelkti dėmesį ir išsisklaidyti. “i Ir nors darbo komandos sparčiai populiarėja privačiąjame sektoriuje, viešąjame sektoriuje tai dar mažai kur naudojamas reiškinys. Siekant išsiaiškinti to priežastis buvo atliktas mokslinis tyrimas, komandinio darbo viešąjame sektoriuje apraiškų žiniasklaidoje paieška.

Tyrimo dalykas – komandinis darbas viešąjame sektoriuje.

Tyrimo tikslas – ištirti komandinio darbo ypatybes Lietuvos viešajame sektoriuje

Tyrimo uždaviniai – atlikti mokslinių darbų lyginamąją analizę, siekant suprasti ir paaiškinti:

• Darbo komandų ir darbo grupių skirtumai; • Komandų rūšys – analizė ir palyginimas;

• Darbo komandų raidos etapai ir jų ypatumai;

• Komandinio darbo viešajame sektoriuje svarba;

• Komandinio darbo Lietuvos viešajame sektoriuje analizė.

Naudoti metodai – alternatyvų, kai lyginami kelių autorių nuomonės ir komandinio darbo aiškinimai; analizės metodu nagrinėjamos komandinio darbo viešąjame sektoriuje apraiškos ir komandinio darbo apibrėžimai, išskaidan į sudėtines dalis, požymius, savybes, kad būtų galima geriau juos pažinti.

Mokslinis tyrimas buvo atliktas naudojantis įvairiais moksliniais šaltiniais bei literatūra. Pagrindinė lyginamoji analizė buvo atlikta iš lietuvių autorių L. Šimanskienės ir A. Seiliaus „Komandos: samprata, kūrimas, vadovavimas“ (nagrinėjami įvairių autorių komandų teorinius tyrimai, kurie vienareikšmiškai susiję su komandiniu darbu klausimais) ir

Stephen P. Robbins „ Organizacinės elgsenos pagrindai“. Nagrinėjant komandinio darbo Lietuvoje apraiškas, labiausiai buvo remiamasi į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, taip pat valstybės tarnybos departamento puslapyje skelbiama informacija.

Darbo struktūrą sudaro septyni skyriai. Skyriuje „ Darbo komandų ir darbo grupių skirtumai“ aiškinami bei lyginami kelių autorių išskirtų darbo komandų ir darbo grupių apibrėžimai ir siekiama juos išskirti bei nepainioti. Antrame skyriuje „Komandų rūšys“ atliekama darbo komandų palyginamoji analizė bei skirtumų aiškinimas. Trečiajame skyriuje „ Darbo komandų kūrimasis“ išskiriami darbo komandų kūrimosi etapai, skirtingų autorių nuomonių apie komandos brendimą palyginimas. Aiškiai suvokus, kas yra komandinis darbas, sekančiuose skyriuose siekiama paaiškinti ir išanalizuoti komandinio darbo viešąjame sektoriuje svarbą, atliekama komandinio darbo viešajame sektoriuje Lietuvoje analizė.