Elektroninis parašas

Elektroninis parašas – tai duomenų savininko tapatybės patvirtinimas, naudojant įvairius informacinių technologijų metodus. Skiriamos kelios elektroninių parašų grupės. Skaitmeninis parašas – tai elektroninio parašo rūšis, kur duomenų autentifikacijos užtikrinimui naudojami viešojo rakto kriptografijos algoritmai. Skaitmenis parašas naudojamas tam, kad būtų galima išvengti originalių dokumentų modifikacijos po jų pasirašymo, parašų suklastojimo, elektroninių duomenų savininkų identifikacijai nustatyti. Be to, elektroninis parašas gali savyje turėti biometrinius duomenis. Tokia sistema užtikrina didesnį saugumą.

Patikimų skaitmeninių parašų, kuriuos saugiai galima naudoti internete atliekant finansines operacijas, egzistavimas motyvuoja individualius asmenis ir įmones vis plačiau juos naudoti.

Privatumas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri turi būti apsaugota ne tik realioje, bet ir elektroninėje erdvėje. Elektroninio balsavimo, mokėjimų sistemoms yra sukurta speciali skaitmeninio parašo atmaina – aklas skaitmeninis parašas (angl. blind digital signature), kuris užtikrina vartotojo anonimiškumą, pavyzdžiui, balsuojant rinkimuose.

Elektroninio parašo naudojimas Lietuvoje įteisintas įstatymu, kurio paskutinis pakeitimas įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Elektroninio parašo, sukurto saugia formavimo įranga ir patvirtinto galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, galia Lietuvoje prilygsta rašytinio parašo galiai. [2]