Gaisrų gesinimo priemonės

Gaisras – tai sudėtingas fizikinis bei cheminis reiškinys, kuris dažnai padaro daugybę materialinių nuostolių, sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Užsidegti gali gamybiniai ir ūkiniai pastatai, technologiniai įrenginiai, sandėliai, gyvenamieji namai, butai, taip pat tvartai su gyvuliais, daržinės su pašarų atsargomis. Daugeliu atveju gaisras kyla dėl labai paprastų priežasčių: dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, ypač rūkant uždraustose ar pavojingose vietose (44%), dėl netvarkingų elektros įrenginių ir jų naudojimo taisyklių pažeidimo (14%), dėl neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais (5,4%), vaikams išdykaujant su degtukais (9%), dėl paprasčiausio aplaidumo, abejingumo ir kt. Apie 12% gaisrų priežastys nenustatytos. Gaisrai kyla dėl savaiminio užsidegimo, žaibo ir elektrostatinių krūvių. Pastaruoju metu padažnėjo įvairių sprogimų, kuriuos neretai lydi gaisras. Sukelia gaisrus ir gamybinės avarijos, naftotiekių bei dujotiekių sprogimai, neretai pasitaiko didelių gaisrų miškuose ir durpynuose. Apie 33% gaisrų kyla kaime. Daugėja tyčinių padegimų. Gaisrų skaičių galima būtų sumažinti: tereikia pašalinti paprastas, dažniausiai netvarkos sukeltas priežastis.
Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės yra skirtos ugniai gesinti pirminėje gaisro pakopoje. Joms priklauso gamtiniai ir dirbtiniai vandens telkiniai, vandens rezervuarai, gaisriniai čiaupai su prijungtomis prie jų rankovėmis, gaisriniai skydai, įvairūs gesintuvai, dėžės su smėliu, storo audinio gabalai ir kt; prie jų galima priskirti ir gaisrinius hidrantus.
Gamtoje esantys vandens telkiniai – tai upės, ežerai, tvenkiniai, balos. Gaisrinės saugos taisyklės reikalauja, kad tie telkiniai būtų pažymėti specialiomis lentelėmis su tokiais užrašais: „Gaisrinis vandens telkinys (GVT)“ ir skaičiais, pvz.,300 ir 4. Tai reiškia kad vandens atsarga telkinyje yra apie 300 m3, o vienu metu vandenį gali siurbti 4 gaisrinės mašinos. Tokie telkiniai turi būti privažiuojami bet kuriuo metų ir paros laiku. Patartina lenteles naktį apšviesti.
Dirbtiniai vandens telkiniai — tai rezervuarai, dažniausiai įrengiami pačiose aukščiausiose pastato vietose, kad susidarytų reikalingas vandens slėgis ir čiurkšlės ilgis. Vandens juose turi būti tiek, kad būtų galima gesinti ne trumpiau kaip 5 minutes. Paskui įsijungia siurbliai ir jie pradeda tiekti vandenį. Rezervuarai gali būti įrengti ir pastato apačioje arba lauke. Tokiu atveju jie turi būti sandarūs, juose automatiškai palaikomas reikalingas vandens slėgis, kad čiurkšlė galėtų pasiekti aukščiausius gesinimo objektus. Gaisriniai čiaupai įtaisomi administraciniuose, visuomeniniuose pastatuose, gamyklose, įmonėse, mokymo įstaigose... Jie patalpinti specialiose dėžėse, pritvirtintose prie sienų matomose, lengvai prieinamose vietose. Dėžės su faneros ar presuoto kartono durelėmis; jos užplombuotos, bet nerakintos. Ant durelių užrašoma "GČ Nr...." ir nurodomas telefonas, kuriuo reikia skambinti kilus gaisrui. Dėžėje yra vandens kolonėlė (vamzdis), prie kurio nuolat prijungta gaisrinė rankovė. Kitas rankovės galas baigiasi specialiu purkštuvu. Kilus gaisrui, reikia išvynioti rankovę ir, paleidus vandenį, nukreipti čiurkšle į gaisro židinį. Čiurkšlė turi pasiekti tolimiausią pastato dalį, bent jau būti netrumpesnė kaip 6 metrai. Vieną kartą per 6 mėnesius rankovę reikia išvynioti, patikrinti, ar ji pralaidi, nesuplyšusi, po to perlenkti kitoje vietoje ir tvarkingai suvynioti — prieš tai išdžiovinus. Šio reikalavimo dažnai nesilaikoma.