Mirties samprata XVI-XVII a. literatūroje

Šio darbo tema Mirties samprata XVI-XVII amžiaus kūryboje. Darbe apsiribojama tik minėto laikotarpio poemomis bei vienu romanu, nes mirties samprata gedulingoje poezijoje jau buvo aptarta ankstesniame darbe pavadinimu Mirties samprata XVI-XVII amžiaus gedulingoje poezijoje. Kadangi negedulingoje poezijoje (t.y. epitalamijuose, satyrose ir kitų žanrų eilėraščiuose) mirties apraiškų neaptikta, tai jie darbe ir neaptariami.
Darbo tikslas – atskleisti mirties sampratą XVI-XVII amžiaus kūryboje. Tikslui pasiekti išsikleti šie uždaviniai:
1) aptarti XVI amžiaus kūriniuose vyraujantį mirties ir jos įvaizdžių traktavimą;
2) atskleisti mirties traktavimą XVII amžiaus kūriniuose.
Naudoti metodai: analitinis bei aprašomasis.
Naudota literatūra. Darbe naudotasi vien aptariamų kūrinių tekstais, nes straipsnių ar monografijų, kur būtų aptariamas minėto laikotarpio kūrinių mirties traktavimas neaptikta.
Referatą sudaro: įvadas, dvi pagrindinės dalys, išvados bei literatūros sąrašas.
Pirmojoje dalyje aptariama XVI amžiaus mirties samprata J.Visliciečio, M.Husoviano poemose bei P.Oderborno romane.
Antrojoje dalyje nagrinėjamas XVII amžiaus mirties traktavimas J.Radvano, L.Bojerio bei M.K.Šemetos kūriniuose.
Pabaigoje pateikiamos darbą apibendrinančios išvados.