Egzistencinės psichoterapijos ir psichoanalizės palyginimas

XX-o amžiaus pradžioje S.Freudas sukūrė psichodinaminę asmenybės teoriją ir naują metodą, skirtą neurozių gydymui - psichoanalizę. Pastoroji nuo pat pradžių buvo vertinama labai prieštaringai, tačiau iki mūsų dienų, nors pakitusi, išliko viena labiausiai paplitusių, žinomiausių psichoterapijos rūšių.
Egzistencinė terapija atsirado XX a 3-iajame dešimtmetyje. Tai buvo mėginimas iš naujo apmąstyti tuo metu visuotinai paplitusios psichoanalizės principus, pirmiausia remiantis Martino Heideggerio filosofija (Kočiūnas, 2008).
Egzistencinės terapijos pradininku laikytinas šveicarų psichiatras Liudvikas Binswangeris. Jis pirmasis 3-iajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtoje egzistencinės analizės (Dasein analyse) koncepcijoje apibrėžė sergančio žmoguas vidinio pasaulio fenomenologinio aprašymo, nuo kurio ir prasideda egzistencinė terapija, principus. Psichoterapinės egzistencinės praktikos principus pirmasis suformulavo kitas šveicarų psichoterapeutas Medardas Bosas (Kočiūnas, 2008).
Šiame darbe bus apžvelgiami pagrindiniai psichoanalizės ir egzistencinės terapijos panašumai bei skirtumai.