Psichoterapija

Psichoterapija – gydymo metodas, kuris, padedant psichoterapeutui, sudaro galimybę pačiam žmogui atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams bei gerai jaustis. Bendraudamas su klientu, psichoterapeutas geba greitai nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti. Tad psichoterapija yra ne tik nuolatinis psichoterapeuto, bet ir paties jo kliento darbas su savimi, kurio tikslas ne tik padėti sau, bet ir įsigilinti į save.

Anot David Myers (2008), psichoterapija – į emocijas orientuota, pasitikėjimu pagrįsta sąveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir žmogaus, turinčio psichologinių sutrikimų.

Egzistuoja ir dar vienas psichoterapijos apibrėžimas. Raymond J. Corsini teigimu, psichoterapija – tai formali dviejų šalių tarpusavio sąveika, kai kiekvieną šalį sudaro vienas asmuo, nors gali būti ir du, ir daugiau. Jos užduotis – sumažinti vienos iš šalių distresą, kurį sukelia vienos iš kelių funkcijų – pažintinių (mąstymo sutrikimai), emocinių (kančia arba emocinis diskomfortas) arba elgesio (netinkama elgsena) – sutrikimas. Šiose sąveikose dalyvaujantis psichoterapeutas remiasi tam tikra teorija apie asmenybės pagrindus, raidą, palaikymą ir pokyčius, taiko teoriškai pagrįsta gydymo metodą ir turi profesinį bei teisinį pagrindą dirbti terapeutu.

Šio darbo tikslas – apžvelgti dvi psichoterapijos rūšis – psichoanalizę bei elgesio terapiją ir jų taikymą pacientams.