Psichoanalizė medijų ontologijoje

Pradedant gilintis į medijų ontologiją svarbu suprasti, kad medijos ir jų turiniai neatsiranda patys savaime, bet yra mūsų sąmonės tęsinai. Medijų kūrimosi procesui įtaką daro prigimtiniai žmogaus instinktai, sąmoninga ir nesąmoninga psichikos veikla. Norint geriau suprasti medijų ontologiją, reikia pradėti gilintis į žmogaus psichikos veiksnius ir galbūt tada taps aiškesnė medijų prigimtis. Tradicinės psichoanalizės teorijas susiejus su šiuolaikinėmis medijomis bandoma atskleisti pagrindinės ontologijos problemos - gyvybės ir būties pratęsimas, prigimtiniai žmogaus potraukiai, galios ir valdymo instiktas.

S.Freudo psichoanalizės teorija

Psichiatras S.Freud, stebėdamas savo pacientus suprato, kad jų elgesį sąlygoja pasąmonės jėgos, pavadintos potraukiais, kurių pagrinde glūdi instinktai. Sąmonės lygmenyje jie uždrausti, todėl išstumiami į pasąmonę. Tačiau tie potraukiai pasireiškia sapnuose, kalbiniuose apsirikimuose, nukrypimuose nuo adekvataus elgesio. Pagrindinis instinktas, išstumiamas iš sąmonės, yra seksualinis, nes jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. Tačiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei. (http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iuolaikin%C4%97s_psichologijos_kryptys)

S.Freud knygoje „Ego ir Id“ psichiką skirsto į sąmoningąją ir nesamoningąją sritį. Tokiu būdu pastebima, kad yra ne tik sąmoningai suvokiama sritis, kuri apima juslinį suvokimą, bet kad yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie nepatenka į sąmoningą dalį, bet turi svarbios įtakos gyvenimui. Tokie vaizdiniai negali patekti į sąmonę, nes jiems priešinasi tam tikra jėga. Ta jėga išstumia vaizdinius kurie bando patekti į sąmonę. Tą jėgą jis pavadina Ego. Taip pat S.Freud išskiria tris reiškinių suvokimo būdus: 1. Sąmoningas - sąmoningai suprasti reiškiniai; 2. Ikisąmoninis- tai sąmoningai nesuvokti reiškiniai; 3. Nesąmoningi- išstumti iš sąmonės reiškiniai. Tokie reiškinių suvokimo būdai daro prielaidą išskirti 3 lygmenis žmogaus psichikoje: