Pasitenkinimu darbu analizė

Pasitenkinimas darbu yra vienas iš labiausiai nagrinėtų su darbu susijusių požiūrių organizacinėje elgsenoje bei industrinėje ir organizacinėje psichologijoje. Pasitenkinimą darbu daugelis autorių apibrėžia įvairiai. Oxfordo psichologijos žodyne (2003) pasitenkinimas darbu apibrėžiamas kaip laipsnis, kuriuo darbuotojai yra patenkinti savo darbu. Tuo tarpu Greenberg ir Baron (1997) pasitenkinimą darbu apibrėžia, kad tai yra individo kognityvinės, emocinės ir vertinamosios rekcijos į savo darbą. Dar vienas autorius Locke (1984) pasitenkinimą darbu apibrėžia kaip būseną, kai žmogaus poreikiai ir gauti rezultatai sutampa.
Bendras darbuotojo pasitenkinimas darbu gali būti ir pakankamai aukštas, tačiau atskiri veiksniai jo gali netenkinti ir atvirkščiai. Pasitenkinimas darbu kaip jausmų rinkinys yra dinamiškas. Todėl sykį sukūrę palankias sąlygas darbuotojų pasitenkinimui darbu, vadovai negali metų metais į jas nekreipti dėmesio, nes pasitenkinimas darbu labai greitai gali smukti žemyn. Taip pat svarbu įvertinti, kad pasitenkinimas darbu yra žmogaus pasitenkinimo savo gyvenimu dalis. Daugybe tyrimų bandyta apibrėžti kas lemia pasitenkinimą darbu. Svarbu pažymėti, kad pasitenkinimo darbu negalima vertinti be žmogaus asmenybės ir socialinio konteksto.
Vieną iš anksčiausių pasitenkinimo darbu sampratų pateikia plačiai žinoma Herzberg‘o Dviejų Faktorių teorija (1959). Pagal ją, darbuotojams būdingi du pagrindiniai poreikiai: higienos ir motyvacijos. Pirmasis jų apima reguliarią rūpybą ir jos palaikymą, pavyzdžiui, atlygį, darbo sąlygas ir saugumą, santykius su bendradarbiais. Jei to organizacijose stinga, darbuotojai bus nepatenkinti darbu. Svarbu pastebėti, kad pagal šią teoriją, pasitenkinimo darbu šaltiniai nesutampa su nepasitenkinimo darbu šaltiniais – mažinant nepasitenkinimą darbu, nebūtinai kils pasitenkinimas juo. Jį, anot Herzberg‘o, užtikrina antrasis poreikis – motyvacija, kurios šaltiniai yra pasiekimai, savarankiškumas, pripažinimas, atsakomybė, iššūkiai ir kt. Taigi, nepasitenkinimui darbu įtakos turi higieniniai veiksniai, o pasitenkinimui- motyvatoriai.