Lietuvos politinė mintis. Tautos suvokimas Vydūno ir Keliuočio darbuose

XIX a. Pradžioje pavergtose Europos tautose brendo tautinių valstybių kūrimosi idėja. Šis procesas pasiekė ir Lietuvą. Buvo atsisakoma bajoriškos tautos sampratos, pasak kurios tautą sudaro bajorai. Ankstesnė tautos samprata netenka politinio atspalvio ir įgauna kultūrinį atspalvį. Šitokioje situacijoje tautos esminiu požymiu laikoma kalba, kultūrinis paveldas. Formuojasi lietuviškumo samprata bei nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja. Lietuvos mąstytojai kelia klausimus, kas yra tauta, liaudis, valstybė, kokie jų požymiai. Tokius klausimus savo darbuose nagrinėja ir Vydūnas bei Juozas Keliuotis.
Tad mano darbo tikslas – atskleisti Vydūno bei Juozo Keliuočio tautos/valstybės suvokimus.
Darbo uždaviniai:
1) Pristatyti svarbiausius faktus apie Vydūną ir Juozą Keliuotį;
2) Palyginti Vydūno ir Juozo Keliuočio tautos sampratas;
3) Apibūdinti tautos ir valdžios/valstybės santykį lyginant abiejų autorių mintis.
Temos analizei pasitelki šie metodai:
1) empirinis - tinkamos literatūros atrinkimas ir jos nagrinėjimas;
2) lyginamasis - autorių minčių palyginimas.
3) apibendrinamasis – savarankiškų išvadų pateikimas.
Pirmoje darbo dalyje trumpai pristatomi svarbiausi faktai apie Vydūną ir Juozą Keliuotį. Antroje dalyje pateikiamos abiejų mąstytojų tautos sampratos, o trečioje dalyje apibūdinamas tautos ir valstybės santykis lyginant Vydūno Juozo Keliuočio mintis.