Kalbėjimo viešai baimės valdymas

Viešas kalbėjimas – neatskiriama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Nuo pat mažų dienų susiduriame su viešu kalbėjimu pirmiausiai, tai šeimos rate, kai artimiesiems deklamuojame eilėraščius, vėliau darželyje, mokykloje, universitete ir nors atrodo, kad daugiau niekada nereikės susidurti su viešu kalbėjimu, tai yra netiesa, jis mus lydi visą gyvenimą.
Dažnai baimė viešai kalbėti užkerta kelią žmogaus asmeniniam tobulėjimui, karjeros aukštumų siekimui. Darbdaviams reikalingi drąsūs galintys nebijodami reikšti savo mintis prieš auditoriją darbuotojai. Kartais net iš pažiūros puikiai bendraujantys žmonės tarsi tampa kitokie, kai prireikia kalbėti viešai. Iš kalbėtojo elgsenos pastebime - drebantį balsą, apsunkusį kvėpavimą, raudonuojančius žandus ir tai toli gražu nėra tik jaunų žmonių problema su ja susiduria įvairaus amžiaus žmonės nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo ar turimo darbo. Kaip ir daugelis žmonių su ši problema nesvetima ir man. Dar mokykloje, kai tekdavo pasiruošti ir sakyti viešas kalbas, deklamuoti eilėraščius,tai tapdavo kančia. Nors visiems kalbėjimams prieš auditoriją ruošdavausi tikrai atsakingai ir skirdavau daug laiko, tik priartėjus laikui kalbėti viešai patirdavau labai didelį stresą. Dažniausia tai pasireikšdavo: drebančiu balsu, sunkiu kvėpavimu, padidėjusiu širdies ritmu. Mano atveju ši problema tapo labai aktuali vienuoliktoje klasėje, kai teko dalyvauti viešo kalbėjimo konkurse. Renginyje dalyvavo apie šimtas nepažystamų žmonių ir tai buvo pati didžiausia auditorija, kuriai teko sakyti kalbą. Tačiau nors sakomą kalbą namuose ir klasėje repetavausi gal kelis šimtus kartų, kai teko sakyti kalbą labai nervinausi ir įpusėjusi sakyti kalbą pamiršau visą likusią kalbėjimo tekstą. Pašaipūs ir pikti žmonių žvilgsniai tik pablogino esamą situaciją. Baigusi sakyti savo kalbėjimą norėjau kuo greičiau dingti iš ten. Kadangi konkurse dalyvavo puikūs oratoriai, tai buvo pati nemaloniausia mano viešo kalbėjimo patirtis ir tai tik dar padidino viešo kalbėjimo baimę.Nors daugumai tokia problema kelia juoką, dažnai tai neleidžia jaustis pilnavertiškai, skatina savo jėgų nuvertinimą. Nepaisant to šis komunikacinis gebėjimas gali būti tobulinamas , nors visiškai ši baimėneišnyks, ją galima išmokti suvaldyti. Taigi manodarbo objektas : kalbėjimo viešai baimė.
Darbo tikslas:
• Patobulinti viešo kalbėjimo gebėjimus.
Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti kokie yra būdai kovoti su viešo kalbėjimo baime.
• Sukurti planą kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę.