Įtaigaus kalbėjimo tobulinimas

Oratorinismenas – įtaigus kalbėjimas. Tai nėra „skaitymas iš lapo”, skaitovo menas. Oratorinė kompetencija apibrėžiama kaip specialių oratorinių žinių, sugebėjimų ir įgūdžių visuma, įgalinanti kalbą parengti, ją pasakyti, paveikiant klausytojus norimu būdu (informuojant, suteikiant tam tikrų duomenų, įtikinant tų duomenų naudingumu, auklėjant klausytojus žodžiais ir savo pavyzdžiais, įkvepiant norą veikti, tyrinėti), (pagal J.Markulis, 1981, Oratoriniomeistriškumo pagrindai, p. 5).
Kasdieniame gyvenime, kuriame informacijos srautai yra milžiniški be galo svarbu atsirinki reikalingą. Todėl netinkamaipateikta ar neįtikinanti informacija tiesiog praeina pro ausis ir lieka nepastebėta. Norint to išvengti būtina mokėti tinkamai komunikuoti, valdyti auditoriją, klausančiųjų dėmesį. Tai ypatingai reikalingas gebėjimas, kuris ypač ugdomas studijų metu kalbant prieš auditoriją, vedant seminarus, skaitant pranešimus, be abejo, dirbant, kas lemia platesnes karjeros galimybes. Įtaigus kalbėjimas žmogui suteikia lyderio savybių, ugdo drąsą aplinkinių rate. Žmonės gebantys tinkamai reikšti įtikinamas mintis yra dažniau pastebimi, įdomesni, turintys, ką pasakyti, todėl norint išsiskirti iš pilkos masės, būtina dėti pastangas ugdyti šiuos gebėjimus.
Darbo tikslas:
• Patobulinti įtaigaus kalbėjimo gebėjimus.
Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti įtaigaus kalbėjimo įgūdžių tobulinimo aspektus.
• Sukurti planą įtaigaus kalbėjimo įgūdžių tobulinimui.
Darbo metodika:
• Mokomosios medžiagos analizė.
• Informacijos internete paieška ir analizė.