Liudas Vasaris – kunigas ar poetas?

Vasario vidaus drama prasideda nuo pat pirmų dienų, įstojus į seminariją. Jis stengiasi atverti savo sielą religiniam jausmui, mistikai, tačiau greitai gauna įsitikinti, kad seminarijos gyvenimas „ niekada nesutaps su intymiu jo širdies ir proto gyvenimu“. Sieloje jis nejaučia jokio vidinio pasitenkinimo atliekant išpažintį ar dalyvaujant apeigose: „ Niekad ir niekur jis dar nebuvo konstatavęs savyje jokio jausmo, jokios dvasinės šilumos dievui. Jeigu jis būtų galėjęs kokiais palyginimais aptarti dievą, kurį jis be jausmų tikėjo, jis būtų galėjęs pasakyti, kad jo dievas tai kaip atmosfera, kurioje gyvename, kaip oras, kurį kvėpuojame, kaip šviesa, kurioje regime.