Neįgalieji visuomenėje – šiukšlės

Atėjus rudeniui ir atšalus orams baigiasi linksmybės, dykinėjimas. Prasideda mokslai, reikia surimtėti. Vis dažniau šaltais vakarais žiūrint į nuo klevo priešais mano kambario langą krentančius pageltusius lapus lieka laiko susimąstyti, užsisvajoti, prisiminti tuos laikus, kai buvau dar visai maža, nerūpestinga, gyvenimą spalvodavau tik šviesiomis ir ryškiomis spalvomis, bet, kaip žinia, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Sakysit „Reikia būti optimistiškam!”? Bet tas optimizmas išblėsta kai iš rožinių svajonių sugrįžti į karčią realybę. Atrodo reikia tiek nedaug, kad ne vienam žmogui saulė taptų skaistesnė o žolė – žalesnė…