Gyvenimo vertybės, prasmė, religija

Ar egzistuoja viena teisinga religija ir vienintelis tikrasis Dievas? Šis klausimas neramina daugelį iš mūsų. Kaip teisingai pasirinkti, kaip atrasti tai, kas tikra ir nėra pramanyta? Yra daugybė knygų šia tematika, daugybė rašytojų, psichologų ir filosofų, rašiusių apie tikėjimą, maldos ir minčių galią. Visi kalba ir rašo apie tai, jog tikroji gyvenimo prasmė, laimė, ar kitos teigiamos žmonijos siekiamybės, slypi mūsų viduje, tai kyla iš aukštesnių materijų, suvokimų. Kęstutis Trimakas minėtoje knygoje „Ieškančiojo pėdsakai“, skyriuje „Įsikėlęs tikėjimą“ rašo apie tai, kaip žmonės netiki Jėzaus prisikėlimu, jiems privalu pamatyti jį gyvą priešais save, su žaizdomis, vinių dūriais rankomis. Jie nori paliesti, įsitikinti. Tai, kas prieštarauja mūsų proto suvokimui, atrodo netikrai ar išgalvota. „Palaiminti manimi tikį, nematę“ – juk žmogaus egzistavimas žemėje aprėpia daugiau, nei buitį, įpročius, materialinius dalykus, linksmybes ar poilsį. Tikėjimas tik tuo, ką paprasta suvokti, kas yra materialu ir akivaizdu, žmogų įpainioja tarsi į jo paties sukurtas pinkles, iš kurių jis negali išsilaisvinti. Atrodo, kad niekas neteikia džiaugsmo, viskas jau patirta, neįdomu. Užuot tobulinęs savo sielą, žmogus renkasi stagnaciją, tuo pačiu nusisukdamas ne tik nuo Dievo, bet ir pats nuo savęs.