Gyvenimo vertybių įvairovė literatūros kūriniuose

XX a. pirmosios pusės dramaturgas, literatas Balys Sruoga dokumentinėje knygoje „Dievų miškas“ atskleidžia savo, kaip inteligento, vertybes ir išryškina suvaržančią sistema, kuri savo žiaurumu naikina tikrąsias vertybes, bando atimti paskutinį žmogui likusį dalyką – vidinę stiprybę. Balys Sruoga, visų gerbiamas profesorius, kritikas patenka į svetimą erdvę – lagerį, kuriame budeliai (valdžios atstovai) katorgininkus žemina, sudaiktina, taip bandydami juos moraliai palaužti, sužlugdyti. Kūrinys atskleidžia Štuthofo hitlerinės koncentracijos stovyklos esmę: racionalumas žmogų paverčia bedvase naikinimo mašina

XX a. vidurio poetas-filosofas, „žemininkas“ Vytautas Mačernis „Metų“ sonetuose lyrinio subjekto kelionės programa išryškina savo vertybes – pažinimą, dvasinį tobulėjimą. Kūrėjas vadovaujasi memento mori posakiu – jis suvokia savo menkumą, mirtingumą, todėl pabrėžia panieką hedonistiniui požiūriui, atskleidžia garbės ir turtų laikinumą. Sonetų žmogui, kaip ir pačiam Vytautui Mačerniui, vienatvė, Nyčės žodžiais, - tai išsilaisvinimas iš banalios kasdienybės. Todėl į gyvenimo prasmės paieškas lyrinis subjektas pasineria vienas.