,,Kodėl lietuvių autorių literatūra dažniausiai baigiasi tragedija?’’

Kūryba yra neatsiejama gyvenimo dalis. Ji leidžia mums išreikšti emocijas, vidinius išgyvenimus, lūkesčius ir tikslus. Kūryba taip pat įkalina ir neigiamus dalykus-skausmą, psichologines traumas. Neišimtis yra ir lietuvių autorių literatūra. Vienos iš dažniausiai aprašomų lietuvių autorių temų yra skausmas, nevalingi patiriami konfliktai ir rezultatai, kurie neretai sužlugdo protagonisto gyvenimą. Tragiškų kūrinių baigtis vyrauja Antano Škėmos psichologiniame romane ,,Balta drobulė’’ ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramoje-tragedijoje ,,Skirgaila“. Tačiau kodėl lietuvių autorių kūriniai dažnai aprašo neigiamus dalykus? Kas lemia tragiškus kūrinių veikėjų likimus?

Tragišką kūrinių pabaigą lemia autoriaus asmeniniai išgyvenimai. Tai galime pastebėti XX am. modernisto Antano Škėmos psichologiniame romane ,,Balta drobulė". Antanas Škėma yra bene ryškiausiai Lietuvos tragedijų paveikta egzistencialistinė asmenybė. Gimęs Lenkijoje, rašytojas visą gyvenimą praleido emigracijoje. Rašytojas yra apibūdinamas kaip ambicingo, sudėtingo bei maištingo charakterio žmogus, kuris mėgo prieštarauti sistemai ir pasaulio nustatytoms normoms.