Ar tėvų ir vaikų santykiai – amžina problema? (Vincas Mykolaitis-Putinas, Bitė Vilimaitė, Šatrijos Ragana, Česlovas Milošas)

„Kaip pakeisti pasaulį? Eik namo ir mylėk savo šeimą!“ - mokė Nobelio taikos premijos laureatė Motina Teresė. Iš tiesų, šeima yra pirmas kiekvieno žmogaus meilės ir paramos šaltinis. Pakeisti pasaulį galima tik mylint namų aplinkinius, tada kaimynus, bendradarbius, bendruomenę… Tėvų išmintis ir jų santykiai su vaikais buvo vaizduojami net Senovės Graikijoje. Genijus Dedalas siekdamas palikti Kretą iš vaško nusilipdo sparnus, bet nepamiršta ir mylimo sūnaus. Deja, Ikaras neklauso tėvo įspėjimų ir priskridęs per arti prie saulės, nugarma gaudžiančios jūros vandenyse. Ar ne artima istorija šių laikų žmonėms? Palaimos ir laisvės apimti vaikai, nė karto neišgirdę žodžio „ne” iš tėvų, nesugeba susikurti tvirto dvasinio pamato, paklysta, pražūsta. Tėvai turi suteikti ne tik meilę ir palaikymą, bet ir mokyti dorybių (atsakomybės, didžiavimosi kilme). Tad akivaizdu - tėvų ir vaikų santykiai yra amžina problema.