Meilė lietuvių literatūroje

Meilė visais laikais žmonėms buvo labai svarbi, nes ji yra vienas pagrindinių jausmų, kuris įprasmina žmogaus gyvenimą. Sakoma, kad meilė yra stebuklinga ir dėl jos sukasi šis pasaulis, bet ji taip pat gali sukelti daug sumaišties. Meilė ne visada būna graži ir tyra, ji gali būti labai skaudi. Meilė yra amžina visų laikų tema literatūroje. Aptardama meilę lietuvių literatūroje, remsiuosi Mariaus Katiliškio romanu „Miškais ateina ruduo“ ir Juozo Tumo Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“.

Rašytojai Marius Katiliškis ir Juozas Tumas Vaižgantas savo kūriniuose pavaizdavo, kad meilės jausmas gali būti tyras ir gražus, bet gali sukelti daug sumaišties žmonių gyvenime.Tarp dviejų mylinčių žmonių atsiradus trečiajam užvaldo aistra, žmonės pasiklysta savo jausmuose ir priima ne visada teisingą sprendimą, kuris gali skaudinti kitą. O įskaudintas žmogus praranda pasitikėjimą savimi, netgi ir gyvenimo prasmę, krinta, bet gali ir atsikelti, jeigu jį pakelia meilė, paslėpta giliai širdyje, arba žinojimas, jog buvo mylimas. Nevaldoma aistra gali pražudyti žmogų.