Meilės tema lietuvių literatūroje

Meilė – neapibrėžiama žmogaus būsena. Vieni sako, jog tai cheminė reakcija, kiti - likimo dovana. Šis jausmas apdainuojamas dainose, išreiškiamas eilėraščiuose, pasakose, romanuose, novelėse. Lietuvių literatūroje meilės samprata yra įvairiapusė. Vieniems ji asocijuojasi su ypač glaudžiu ir tvirtu ryšiu su tėvyne, namais, tai pastebima Maironio lyrikoje, kitiems tai glaudūs ryšiai tarp gamtos ir žmogaus, kaip Antano Baranausko poemoje, o dar kitiems tiesiog su vyro ir moters meile, kaip Vinco Mykolaičio - Putino bei Mariaus Katališkio prozoje arba, kaip Vytautas Mačernis rašė „Ir tu suprasi: meilei jos pačios užtenka,/ Ji – pažinimas ir gyvenimas kartu,/ Ji- Dievas, nušviestas savęs paties.“ Kiekvienas žmogus meilę supranta, mato ir išreiškia savaip.