Ar visada žmogus gali rinktis?

Galimybė rinktis yra suteikta kiekvienam, tai - prigimtinė žmogaus teisė, ir net ribojamas tam tikrų įsipareigojimų, nuostatų, jis gali eiti savo pasirinktu keliu, tačiau galimas poelgių atoveiksmis, atsisakant atsakomybės, neretai pamirštamas. Dažniausiai žmones verčiantys dvejoti motyvai yra šeima, pasirinkimas tarp pareigos bei atsakomybės, tačiau dvasiškai stiprus ir užsispyręs žmogus gali semtis stiprybės iš savo aukštinamų idealų, keliamų idėjų ir pasirinkti savo gyvenimo kelią.

Visų pirma, žmogaus pasirinkimams įtaką daro puoselėjama meilė šeimai, jaučiama atsakomybė už artimuosiuos. Šeima – pirmiausia gyvenimas ne vienumoje, kitas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuo gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Joje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis. Gaila, tačiau ne visada santykiai šeimoje susiklosto laimingai. Ir iš tiesų keista, jog net ir stabilaus pagrindo, glaudaus ir šilto ryšio neturinčioje šeimoje, gali užaugti drąsi, mylinti, rūpestinga, optimistiška asmenybė. Apie tokį žmogų, kuris engiamas ir išnaudojamas savo giminaičių, vistiek puoselėjo jiems šiltus jaumus, nusprendė neatgręžti jiems nugaros, pasakoja XIX a. pab. - XXa. pr. Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, kunigas - Juozas Tumas - Vaižgantas, savo vienoje geriausiai parašytų apysakų "Dėdės ir dėdienės".