Politinė alegorija ir satyriškas ryšys su tikrove Dž. Orvelo kūrinyje „Gyvulių ūkis“

Dvidešimto amžiaus anglų rašytojas Džordžas Orvelas pasaulyje labiausiai žinomas už totalitarizmo ir stalinizmo kritiką savo kūriniuose. Vienas iš tokių yra jo romanas „Gyvulių ūkis“. Kūrinys susijęs su satyriškomis politinėmis alegorijomis. Alegorija žodynuose yra apibūdinama kaip tam tikra literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą. Tai kodėl gi Dž. Orvelo romanas yra satyrinė politinė alegorija? Ogi todėl, kad „Gyvulių ūkis“ – tai akivaizdus alegorinis pasakojimas apie Rusijos revoliuciją, atskleidžiantis, kaip šis bolševikų perversmas išsivystė į Stalino diktatūrą. Visas pasakojimas remiasi fermos vaizdais ir jos gyvulių gyvenimu, kuris yra akivaizdus žmonių politinio gyvenimo atitikmuo. Romane apie Rusiją ir jos politinį gyvenimą ne tik kalbama alegoriškai, bet iš esmės atskleidžiamas ir satyriškas ryšys su tikrove, nes išreiškiamas ne tik pasipiktinimas nepriimtinais politiniais įvykiais ir įvairiausiais negatyviais reiškiniais šalyje, bet ir meistriškai sukurtų personažų įvaizdžiais pasišaipoma iš stalinistinės valdžios, išjuokiamos jos ydos, trūkumai ir silpnybės, ypač sukčiavimas, žiaurumas, alkoholizmas.