Pastraipos, atsakymai į klausimus iš „Anykščių šilelio“

2. Kokie pasakotojo jausmai išryškėja poemoje?

Poemos pasakotojas – itin jausmingas, jo širdis nuspalvinta daugybe emocijų, vaizdingai įkūnytų kiekvienoje eilutėje. Poema prasideda nuo dabartinio šilelio - kelmuotos dykynės - aprašymo. Atsivėręs vaizdas sukrečia pasakotoją, jis jaučiasi sumišęs – kur visko tiek daug, senų pušų, paukštelių, žvėrelių, buvę, dabar visa prapuolę. Dingusi šilelio puikybė, dingęs vėjo ūžimas pasakotoją skaudina: „Kepina saulė nenaudingą plotą, / In kurį žiūrint tep neramu regis“. Netrukus atsiskleidžia romantinė praeities vizija – apgailėtina dabartis, plikas laukas sužadina pasakotojo atmintį, kaip atsvara akyse atsiveria platus, šviesus šilelis ir ausys išgirsta tylų pušų ošimą. Įžengusį į šilelį pasakotoją apima (...)