Žmonių susvetimėjimo tema literatūroje

XX amžiuje, kuris pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas katastrofiškiausių laikotarpių, ypač išryškėja susvetimėjimo problema. Akivaizdus konfliktas tarp individo ir visuomenės, kilęs dėl žiaurių pasaulinių karų, dėl greitai besivystančios pramonės bei vartotojiško gyvenimo būdo, kai prarandamos moralinės vertybės. Žmogus išgyvena vidinį konfliktą, jaučia nuolatinį nerimą ir visuomenės, norinčios įsprausti jį į tam tikrus rėmus, spaudimą. Individo susvetimėjimo bendruomenėje tema buvo plačiai analizuojama tiek pasaulinėje, tiek lietuvių literatūroje. Savo kalboje remsiuosi moderniosios lietuvių prozos kūrėjo Jurgio Savickio, žymaus prancūzų egzistencialisto Albero Kamiu bei vieno savičiausio XX a. rašytojo Franco Kafkos kūriniais.

Susvetimėjimas - tai toks jausmas, kai nebeturi apie ką kalbėti su žmogumi. Susvetimėjimo tema iškeliama lietuvių diplomato, ekspresionisto, modernizmo krypties rašytojo Jurgio Savickio novelėje ,,Fleita“ atskleidžia žmonių susvetimėjimo problemą , vaizduodamas visuomenės godumą bei abejingumą atskiro individo jausmams ir net likimui.