Ką išgyvena žmogus, netekęs Tėvynės? (S. Nėris, A. Škėma)

XX amžiaus viduryje visuomenė ir kiekvienas žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Kilus Antrajam pasauliniam karui, kurį Lietuvoje lydėjo dar ir žiaurūs bei įtampos kupini pokario metai, pasirodė, kad griūva visos ankstesnės gyvenimo normos, įprastinės moralės ir žmogiškumo kategorijos. Kaip gyventi, kuo tikėti, kai griūva visas ankstesnis pasaulis ir jo vertybės? Tais neramiais Antrojo pasaulinio karo metais asmeninę dramą išgyveno ne vienas to meto menininkas. Emigracija, tremtys, gyvenimas svetur, tėvynės ilgesys ir skaudžios patirtys lėmė ir tragiškus žmonių likimus, darė įtaką menininkų kūrybai. Remdamasi poetės Salomėjos Nėries ir rašytojo Antano Škėmos patirtimis ir kūryba aptarsiu, ką išgyvena žmogus, netekęs Tėvynės.