Viduramžių žmogaus pasaulėžiūra

Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476 metai (Vakarų Romos imperijos žlugimo metai). Šiais dievobaimingais laikais žmogus nebuvo vertinamas taip kaip šiomis dienomis. Gyvybė nebuvo svarbi, moterys, silpnieji ir nepasiturintys dažnais atvejais buvo diskriminuojamos. Šių dienų žmogus neatpažįstamai pasikeitęs lyginant su viduramžių gyventojais. Dabar dominuojančios vertybės yra tolerantiškumas ir pagarba kitam asmeniui. Tai nebuvo būdinga to meto žmonėms, karaliai naudodavosi valstiečių darbo galia, negailėdavo jų sveikatos ir lengvabūdiškai išmesdavo žmonių sielas Hado karalystėn. Tačiau tarp visų paminėtų nuodėmių atliktų mūsų protėvių, slypi ir šviesioji pusė. Ar tikrai jiems nieko nereiškė moralumas?

Visu pirma, viduramžių pasaulėžiūroje Dievas yra visa ko priežastis ir pradžia. Jis yra absoliutaus grožio šaltinis, iš jo nuolat sklinda šviesa, o pasaulis yra Dievo kūrinys. Šios epochos žmogus nori suprasti pasaulį, visuose jo reiškiniuose ieško prasmės – viskas yra tikslinga, turi savo vietą ir paskirtį, savo tikslą, visą Kūrėjas yra numatęs, stebi ir vertina. Bet jei viskas yra Dievo sukurta, kaipgi tada paaiškinti blogio egzistavimą?