Ar klaidos padeda tobulėti? (J. Biliūnas, M. Katiliškis)

Visais laikais žmonės klydo, klysta ir klys. Visuomenėje gyvuoja posakis: „Kas neklydo – tas negyveno“. Tačiau galime teigti, jog klaidos yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Nesvarbu jaunas ar senas žmogus – visi mes klystame. Labai svarbu iš klaidų pasimokyti ir jų nebekartoti. Klaidos turi didžiulį poveikį mūsų asmenybei, mūsų vertybėms. Jos mums padeda dvasiškai subręsti bei tobulėti. Pasitaiko atvejų, kai klaidos mūsų gyvenimus gali pasukti priešinga linkme. Taigi, kaip klaidos padeda mums tobulėti?

Vaikystėje padarytos klaidos – pačios vertingiausios. Jos pamoko vaiką, praturtina jo dvasinį pasaulį. Padeda atskirti blogį nuo gėrio. Įvykiai nutikę vaikystėje visiems laikams įsiręžia į mūsų atmintį bei palieka žymę mūsų gyvenimuose. Apie vaiko padarytą klaidą, kuri turėjo didžiulę reikšmę jo gyvenimui, rašė J. Biliūnas. J. Biliūnas – XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių rašytojas, realizmo atstovas, novelės meistras. Anksti netekęs tėvų, tapęs našlaičiu, dėl savo pasirinkimo (nebūti kunigu) nesulaukė artimųjų paramos. Nuo jaunų dienų susidūrė su nepriteklium, gyvenimo neteisybe. Turėjo pats pasirūpinti savimi. Todėl nenuostabu, jog J. Biliūno kūryboje dažnai vaizduojami nuskriaustieji ar nelaimingi įvykiai. Rašytojas gilinasi ne į patį įvykį, o į veikėjo jausmus, jo vidinę būseną.