Kas svarbiau: pareiga ar asmeninė laimė?

  Asmeninis laimės siekis dažnai kertasi su pareiga. Atsiradus priešpriešai tarp keleto skirtingų troškimų esame priversti pasirinkti vieną, sau svarbesnį. O juk kai iškeliame vieną dalyką kaip svarbiausią, kitas natūraliai lieka nuošalyje. Kai pareiga žmogui yra aukščiau už asmeninę laimę, ši lieka antraeiliu, ne tokiu svarbiu dalyku, o kartais ir visiškai užmirštama. Nors iš dalies pareigos suteikia pačiam individui asmenines laimės.

Visų pirma, žmogus, atlikdamas tam tikrą pareigą, neretai praranda galimybę siekti savo tikslų, taip aukoją savo asmeninę laimę. Kiekvienas žmogus turi tam tikrų užsibrėžtų tikslų ar norų, kuriuos neretai tenka paaukoti dėl pareigos tautai. Kita vertus, vienas prancūzų rašytojas yra pasakęs, jog atlikti pareigą būna labai sunku ir kartais net skausminga, bet dar skausmingiau yra jos neatlikti. Todėl žmogus mylėdamas be galo savo tautą ir norėdamas suteikti jai geriausias sąlygas neretai aukoja save jos labui, neatsižvelgiant į pasekmės. Būtent tokį žmogų, kuris buvo atsidavęs tautai bei paaukojo savo asmeninę laimė jos labui, vaizdavo rašytojas Justinas Marcinkevičius poetinėje dramoje ,,Mažvydas‘‘. Pirmoje dramos dalyje, pagrindinis veikėjas Martynas Mažvydas, vaizduojamas kaip besąlygiškas patriotas, norintis išgelbėti 16 amžiaus lietuvių nutautėjimo grėsmę tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje.