,,Tėvynė kuria žmogų ,/ Žmogus- tėvynę‘‘ (Just.Marcinkevičius)

    Tėvynė – tai ta vieta, kuri turi būti visų mūsų pati mylimiausia, vieta, kurioje mes gimėme, augome, vieta, kurioje visada būsi laukiamas sugrįžtant, vieta, kurioje augo mūsų seneliai, tėvai, vieta, kurioje augs mūsų vaikai. Kiekvienas žmogus Tėvynės svarbą vertina vis kitaip, bet visi ją bent kažkiek myli, stengiasi ją kurti ir mokomės iš jos. Vadinasi, žmogui reikia tėvynės, o tėvynei – žmogaus. Tačiau dauguma žmonių svarsto ar tėvynė kuria žmogų, ar vis dėlto žmogus kuria tėvynę.

   Žmogus yra ugdomas savo gimtosios šalies. Gimdamas savo tėvynėje, tu turi išmokti jos kalbą, žinoti tėvynės papročius. Aplinka , kurioje augame , ugdo mus ir mes tampame tokie, kokius mus užaugino tėvynė. Jonas Radvanas, Renesanso epochos kūrėjas, savo kūrinyje  ,,Radviliada‘‘ , parodo kaip žynys Mūsajas nuo mažens auklėja pagrindinį šio kūrinio personažą – Radvilą Rudąjį- kaip tėvynės gynėją. Mūsajas pasakė jam: ,,Sek praeities karvedžiais ir senolių įstatymus dėkis...“. Ši citata parodo, kad viską reikia mokytis iš senyvų žmonių , kuriuos kovoti išmokė Tėvynė, noras ją apginti. Šiame kūrinyje yra šlovinama Lietuvos didybė ir galia bei šlovinamas tėvynės gynėjas Radvila Rudasis.