Poemos ,,Metai“ būrų visuma, jų moralinis veidas bei ponų socialinė priešingybė

Būrų visuma, jų moralinis veidas. Atskiruose bū­ruose matėme įvairius bruožus — tiek teigiamus, bendruomenės ir autoriaus vertinamus (darbštumas, taupumas, gyvulių meilė, išmintis), tiek ir neigiamus, smerkiamus (girtavimas, tingėjimas, ap­sileidimas). Vieni būrai paryškina kitus, kiekvienas papildo visu­mos vaizdą. Jie visi velka baudžiavos naštą, ir dėl to neigiami būrai mums net suprantamesni. Jie — gyvenimo sąlygų, feodali­nės santvarkos iškreipti žmonės. Juk ir jie ne mažiau už kitus nukenčia. Šiaip juoktumės iš Slunkiaus, kad artėjanti vasara, ra­ginanti darbų naštos nusitvert, jam ašaras iš akių išspaudžia, bet kai žinome, kad jis visaip niekinamas ir mušamas, galime tik su grauduliu nusišypsoti. Juk gal ne vienas būras tą vasaros ir ru­dens sunkiųjų darbų sezoną norėtų pramiegoti. Dočys tokį visa­galį pilvą turi, kad ateitį užmiršta ir nustoja apie ją galvoti, nes reikia per daug atsižadėti, per daug jėgų atiduoti kitiems.

Kai kuriais atžvilgiais visi būrai — ir teigiami, ir neigiami — turi bendrų bruožų, ypač moralinių. Pavyzdžiui, miško, jo gėrybių vogimas (karnos vyžoms, žvėrys, medžiai) jiems kone vi­siems atrodo natūralus dalykas. Enskys visų būrų akivaizdoje pa­sigėrėdamas pasakoja, kaip jis ir jo tarnas vogdavo medžius. Šioje srityje buvo pasižymėjęs ir Pričkus. Kaip rodo Enskio žodžiai, būrus vertė vogti patys ponai, uždėdami nepakeliamas duokles. Apie nusikaltimo jausmą čia nebuvo nė kalbos.