Refleksija apie šiuolaikinius auklėtojo vaidmenis

Turbūt kiekvienas išsilavinęs žmogus atsimena savo pirmąjį ugdytoją, kuris ne tik dalyvavo mokymo(si) bei auklėjimo procese, bet ir siekė pažinti kiekvieno vaiko vidinį pasaulį. Pirmasis ugdytojas vaikui palieka įspūdį visą gyvenimą, juk tas žmogus ne tik mokė ar auklėjo, bet ir turėjo kitų vaidmenų, pareigų, tikslų. Šiais laikais auklėtojo vaidmuo ugdymo procese vis kinta, vaidmenų skaičius didėja.

Prisiminus savo pirmuosius ugdytojus bei įsigilinus į patirtį bendraujant su vaikais, galiu teigti, kad auklėtojas nėra tik žmogus, kuris tinka ugdymo sąvokai apibrėžti, tai žmogus į kurį telpa aibė apibūdinimų. Visų pirma, auklėtojas yra žmogus, mano nuomone tai svarbiausias auklėtojo vaidmuo. Pagrindinis šio vaidmens tikslas – sukurti žmogišką ryšį su vaiku. Auklėtojas siekia pažinti kiekvieną skirtingą individą, įsigilinti į jo prigimtinius gebėjimus, pritaikyti skirtingus ugdymo, auklėjimo bei bendravimo metodus. Norint mokyti, auklėti vaiką, visų pirma reikia užmegzti glaudų ryšį su vaiku, sukurti pagrindą pasitikėjimui, suprasti ir gerbti vienas kitą. Ugdytojas turi būti toks žmogus, kuris taptų ugdytinio žmogiškuoju autoritetu. Svarbu, kad vaikas norėtų įsisavinti auklėtojo teikiamą informaciją, priimti jo pagalbą, kuria siekiama lavinti jo įgūdžius. Būtent šis auklėtojo vaidmuo yra labai svarbus norint sėkmingai bendradarbiauti su vaiku ugdymo ir auklėjimo procese.