Kur semtis gyvenimo išminties? (Kristijonas Donelaitis ,,Metai" ir Vincas Krėvė ,,Skirgaila", ,,Skerdžius")

,,Savęs aš pilnas. Ko man daugiau norėt?“ – retoriškai klausia žmogus odėje ,,Janui Libinijui“ (Motiejus Kazimieras Sarbievijus), įrodydamas aukštą moralę, išminties išlavintą protą. Akivaizdu: protinga asmenybė puoselėja vidinės pajautas, sielos ramybę ir išmintį suvokia kaip dvasinės pilnatvės siekį. Gaila, tačiau nūdienos visuomenėje matomas dvasinis sąstingis, abejingumas savo ir kito problemai. Šiais ,,katastrofiškai beprasmiškais laikais“ (R. Gavelis) žmogus ieško materialinės naudos, užmiršdamos puoselėti vertybes ir proto galią. Tačiau kas yra tie šaltiniai, suteikiantys laikinam žmogui išminties dorybę? Tai gamtos teikiamas atilsis, mokslo ir meno svarba.