Viduramžių kultūra ir gyvenimo būdas

Šių laikų pasaulis labai skiriasi nuo senovės pasaulio ir jo tradicijų. Mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir sulaukę savo amžiaus galime balsuoti, dalyvauti miesto renginiuose, keliauti ir švęsti įvairias šventes. Ankstyvaisiais laikais tokias teises turėjo tik suaugę ar net ne visi miesto gyventojai. Balsuoti ir spręsti miesto ar kaimo reikalus galėjo tik subrendę vyrai, o tuo tarpu moterims, vaikams ir seneliams šios teisės buvo ribojamos.

Anksčiau žmonės buvo suskirstyti į luomus. Pagrindiniai buvo tokie: dvasininkai ir kilmingieji, valstiečiai ir baudžiauninkai. Dvasininkai ir kilmingieji buvo aukščiausiojo luomo atstovai. Dvasininkų pagrindinis darbas buvo perrašinėti ir iliustruoti knygas, mokyti vaikus miesto mokyklose. Viduramžiais labai plėtėsi pasaulėžiūrą į mokslą. Netrukus į mokyklas galėjo eiti ne tik kilmingųjų vaikai, bet ir paprastesnių šeimų palikuonys. Pagrindinis mokyklų tikslas buvo užauginti tikinčius ir Dievui atsidavusius dvasininkus. Atidavus vaiką mokyklon galėjai su juo atsisveikinti, nes vaikas jau būdavo bažnyčios nuosavybė. Bažnyčia mokydavo 7 laisvųjų menų, kurių dėka mokiniai išmokdavo visko, jo jiems reikėdavo tampant didžiais dvasininkais. Tačiau bažnyčių dvasininkai klausydavo popiežiaus įsakymų ir jo noru rengdavo ir dalyvaudavo kryžiaus žygiuose, kurių tikslas nebuvo geranoriškas.